Kol ginsite bankus, jie skaičiuos palūkanas

- Kiek šiandien yra į Lietuvos kariuomenę užsiregistravusių savanorių? - „Respublika“ teiravosi krašto apsaugos ministro Juozo Oleko.

- Jų šiandien (liepos 8-ąją) yra 2105. Tačiau nereiškia, kad jie visi tarnaus kariuomenėje. Savanoriams egzistuoja tokia pati tvarka kaip ir šauktiniams. Jie iš pradžių privalo atvykti į komplektavimo skyrius, jiems taip pat tikrinama sveikata. Tačiau turime pasidžiaugti, kad apie 90 proc. savanorių yra tinkami tarnybai. Tiesa, dar ne visi patikrinti, nes kone kiekvieną dieną užsirašo naujų savanorių. Tikrinant sveikatą atsiliekama maždaug ketvirtadaliu. Jie turi pirmumo galimybę, todėl apie 1,5 tūkst. savanorių sveikata jau patikrinta. Beje, savanoriai galės pasirinkti ir vietą, kur galės atlikti karinę tarnybą. Bet jei jie turi sveikatos problemų, negalės tarnauti, net jei ir nori. Yra nustatyti medicininiai reikalavimai, kuriuos žmogus turi atitikti.

- Ar tarp savanorių yra ir gyvenančių ne Lietuvoje?

- Yra keletas. Tiksliai skaičiaus negaliu pasakyti, bet apie keliolika yra. Taip pat yra apie 60 merginų savanorių, o kiti - vaikinai iš visos Lietuvos.

- Kiek iš šauktinių sąrašuose esančių maždaug 37 tūkst. jaunuolių yra emigrantų?

- Keli šimtai.

- Ir visi jie privalo atvykti į Lietuvą?

- Dabar mes pakeitėme tvarką ir pirminius duomenis jie gali atsiųsti elektroniniu paštu. Mat daug užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių ten mokosi. Jaunuolių, kurie mokosi Lietuvos aukštosiose mokyklose, sąrašą mes turime, nes yra specialus registras, iš kurio gauname duomenis. Didžioji dalis jų į tą 37 tūkst. žmonių sąrašą iš viso nebuvo įtraukti. Užsienyje besimokančiųjų registro neturime, todėl mes siunčiame šaukimą jaunuoliui arba jis susiranda savo pavardę šauktinių sąraše. Ir tada jis gali atsiųsti informaciją, kad yra studentas. Tada jaunuoliui nebereikia atvykti į Lietuvą nei į komplektavimo skyrių, nei tikrintis sveikatos.

Sveikatą reikia tikrintis Lietuvoje. Tačiau mes esame priėmę sprendimą, kad iš užsienio sveikatos tikrintis ar tarnauti atvykstantys jaunuoliai patirtų mažiau kelionės išlaidų: kelionei reisui į vieną pusę būtų skiriami 98 eurai.

- Kai baigs mokslus, emigrantas vėl gali sulaukti šaukimo į kariuomenę?

- Šaukimas yra kasmetinis. Jei yra priežastis, dėl ko tau šiemet reikia tarnybą atidėti, tai kitų metų šaukime tu vėl gali į sąrašus pakliūti, jei esi baigęs mokslus ar dingo kitos priežastys, dėl kurių tarnyba buvo atidėta. Jei tos priežastys bus išlikusios, tave vėl atleis nuo tarnybos.

- Kiek jaunuolių iš šauktinių sąrašų jau pasitikrino tinkamumą tarnauti kariuomenėje?

- Dar net ne visi privalėjo atvykti, nes šaukimas vyks iki gruodžio mėnesio. Šiuo metu patikrinta maždaug 8 tūkst. šauktinių sveikata, nes jie kviečiami kiekvieną savaitę.

- Kiek iš patikrintųjų dėl sveikatos būklės netinkami kariuomenei?

- Netinkančiųjų procentas didesnis nei tarp savanorių. Iš savanorių tinkami 90 proc., o iš šauktinių - apie 60 proc. Ir dar galiu pasakyti, kad iš to didžiulio šauktinių sąrašo apie 200 patys siūlosi tarnauti, nenori likti kitų metų sąraše: kad atitarnautų ir galėtų toliau planuoti savo gyvenimą, pavyzdžiui, gal imti paskolą būstui.

- Ar daug tokių, kurie šaukimą ignoruoja?

- Yra tik pavieniai atvejai.

- Ir tais pavieniais atvejais keliamos baudžiamosios bylos, o užsienyje gyvenantiems skelbiama tarptautinė paieška?

- Už piktybinį tarnybos vengimą įstatymai numato administracinę, o tam tikrais atvejais - baudžiamąją atsakomybę. Tačiau tie žmonės, kurie neatvyko, kontaktuoja, susisiekia su komplektavimo skyriais, todėl bylos kol kas nekeliamos. Pažiūrėsime, kaip bus toliau. Atvykti atlikti pareigos privalo ir užsienyje gyvenantys šauktiniai. Tačiau nebelskime į sieną, kai durys yra atviros. Šiandien dar nėra praėję net pusė šaukimo laiko. Šaukimai, kaip minėjau, baigsis gruodžio pradžioje, o jau turime 2105 savanorius. Dar lieka liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis, lapkritis ir gruodžio pradžia. Todėl manau, kad tikrai sulauksime 3 tūkst. Lietuvos vaikinų ir merginų, kurie ateis tarnauti savu noru ir to privalomumo neprireiks. Tikiu, kad net 5 mėnesių laukti nereikės.

- Ar daug jaunuolių tarnyba dėl tam tikrų priežasčių atidėta?

- Kaip minėjau, dėl mokslų galimybės tarnauti net nesvarstome, besimokantiems automatiškai tarnybą atidedame. Keliasdešimt tūkstančių yra besimokančių. Taip pat tarnyba atidedama ir kitais įstatymuose numatytais atvejais. Komisijos kiekvieną atvejį sprendžia individualiai. Pavyzdžiui, gali tarnyba būti atidėta net ūkininkui, jei nėra kam jo karvės pamelžti.

- Būna atvejų, kai šauktiniai bando simuliuoti kokią ligą ar kitaip melagingai išsisukinėti nuo prievolės Tėvynei?

- Kol kas aš tokių nusiskundimų negirdėjau. Tačiau kaip tik ruošiuosi keliauti po regionus ir sužinoti daugiau. Bet kol kas kaip ministras atvejų, kad simuliuoja, slapstosi, neatidaro durų ir panašiai, negirdėjau. Kad to beveik nėra, akivaizdu vien pažiūrėjus į skaičius. Sudarydami šių metų šauktinių sąrašus mes rėmėmės 2008 m. praktika, kiek maždaug jaunuolių reikia įrašyti į sąrašą, kad surinktume reikiamą skaičių šauktinių. Tai anksčiau tik maždaug 1 iš 12 būdavo tinkamas kariuomenei. Todėl šiemet pasidarėme didesnį sąrašą. Bet pasirodė, kad dabar daugiau nei kas antras tinkamas. Ir nėra taip, kaip sakome, kad jaunimas tik sėdi prie kompiuterių, nemato saulės ir serga.

- Ar nebūtų protingiau, jei jaunuoliai į kariuomenę būtų šaukiami iš karto baigę mokyklą, kai dar neturi įsipareigojimų bankams, dažniausiai dar neturi vaikų, žmonos, darbo ir t.t.?

- Mes nieko prieš. Bet tokia platesnė skalė sudaro galimybę daugiau žmonių tarnauti, parodyti tam tikrą lyderystę. Tokie svarstymai, kai rengėme įstatymo pataisas, buvo. Bet buvo ir siūlymas šaukti iki 38 metų. Tai mes tą skalę sumažinome iki 26. Tada jaunuolis, baigęs kokią kolegiją ar universitetą ir dar nematantis, kaip į darbo rinką įsitraukti, gali ateiti tarnauti Tėvynei, užsidirbti pinigų ir tapti patrauklesnis darbdaviams. Aš kalbėjau su daugybe darbdavių. Tai jie iš tikrųjų sako, kad darbuotojas, tarnavęs kariuomenėje ir patyręs tam tikrą tvarką, yra patrauklesnis. Plius dar darbdaviui galėtų būti išmokėta tam tikra pinigų suma už tai, kad jis įdarbina kariuomenėje atitarnavusį žmogų. Todėl toks darbuotojas tampa dar patrauklesnis. Žodžiu, yra motyvų, dėl kurių būtų geriau neapsiriboti aštuoniolikmečiais, kurie ką tik paliko mokyklas, neturi gyvenimiškos patirties. Reikia ir brandesnių žmonių. Tokį variantą ir pasirinkome.

- Jei žmogus turi pasiėmęs banko paskolą, ar tai būtų priežastis prašyti atidėti tarnybą? Juk bankai geriausiu atveju tarnybos laikotarpiui atidėtų tik pačios paskolos grąžinimą, tačiau vis tiek reikėtų mokėti palūkanas. O kaip, metus darbą, joms uždirbti?

- Tau paskolą atidėtų, o palūkanų mokėjimui užsidirbtum kariuomenėje.

- Bet ar teisinga užtarnautus pinigus atiduoti bankui? Juk bankas, jo turtas irgi Lietuvoje. Kodėl bankai nenori prisidėti prie Lietuvos krašto apsaugos? Juk kilus karui tie palūkanų mokėtojai gintų visą valstybę, įskaitant ir paskolas suteikusius bankus.

Parengta pagal savaitraštį „Respublika“