Konservatoriai nedeleguos savo atstovo į Laisvės premijų komisiją

"Komisijos nariai balsuodami slaptai nusprendė šiemet Laisvės premiją skirti Vytautui Landsbergiui, tačiau daugumos atstovų balsais Seime nuspręsta ignoruoti komisijos sprendimą. Matydami tokį žemo moralinio lygio valdančiųjų partijų ir ypač - socialdemokratų - poelgį, negalime toliau dalyvauti partiniuose spektakliuose, menkinančiuose V. Landsbergio, Nepriklausomybės ir Lietuvos autoritetą", - sako Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.

Opozicija atkreipia dėmesį ir į formaliuosius aspektus. 2011 m. rugsėjo 15 d. Seimo priimtu įstatymu įsteigta Laisvės premija ir numatyta jos skyrimo tvarka. Remiantis Laisvės premijos įstatymo nuostatomis, bet kokie Laisvės premijos įstatyme numatyti terminai skirti 2015 metų Laisvės premiją, ją įteikiant 2016 m. sausio 13 d., konservatorių nuomone, jau yra pažeisti.

"Šių metų lapkričio 24 d. Seimo plenariniame posėdyje po svarstymo Seimas atmetė projektą, taip suabejodamas Laisvės premijų komisijos sprendimu ir paskatindamas iš komisijos veiklos pasitraukti jos narius, bei sukurdamas blogą precedentą, kad Seimas gali neatsižvelgti į komisijos sprendimą, taip sumenkinant komisijos autoritetą. Po tokio Seimo akibrokšto iš komisijos pirmininkių pasitraukė Irena Degutienė ir kiti nariai. Komisijoje nebeliko sprendimams priimti reikiamo skaičiaus narių",- sako A. Kubilius.

Kaip ELTA jau skelbė, Seime užregistruotas naujas nutarimo projektas, kuriame pakartotinai siūloma 2015 metų Laisvės premiją paskirti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkui - atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovui, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarui prof. Vytautui Landsbergiui.

Seimo nario Povilo Urbšio inicijuotą nutarimo projektą pasirašė Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Seimo Pirmininko pavaduotojas Gediminas Kirkilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Seimo nariai Juras Požėla, Rima Baškienė, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Domas Petrulis, Arūnas Dudėnas, Benediktas Juodka.

Parlamentaro Lino Balsio nuomone, Seimui nepritarus Laisvės premijos komisijos siūlymui, 25-ųjų Sausio 13-osios metinių minėjimo proga tikslinga įvertinti ne vieną asmenį, o pagerbti Lietuvos žmonių, paaukojusių gyvybę kovoje už Lietuvos laisvę ir mūsų vaikų ateitį, atmintį, įskaitant žuvusiuosius 1991 m. sausio 13-ąją, Medininkų pareigūnus, Romą Kalantą, neaiškiomis aplinkybėmis žuvusius disidentus ir kt. žmones.

Jis įregistravo pasiūlymą, kuriame siūloma paskirti 2015 metų Laisvės premiją "Lietuvos žmonėms, paaukojusiems gyvybę kovoje už Lietuvos laisvę ir mūsų vaikų ateitį." 5000 eurų 2015 metų Laisvės premiją jis siūlo paskirti Vaikų ligoninės paramos fondui.

Seimo nariai socialdemokratai Bronius Bradauskas, Gintautas Mikolaitis, Andrius Palionis ir Artūras Skardžius sako, kad 2016 metų sausio 13 dieną sueina 25 metai, kai 14 Lietuvos Respublikos piliečių Lietuvos nepriklausomybei ir laisvei apginti atidavė brangiausią turtą - gyvybes.

Kad būtų pagerbtas žuvusiųjų atminimas, jie siūlo Seimui išimties tvarka skirti 14 Laisvės premijų.

Jeigu Seimas pritartų, Laisvės premijos būtų skirtos po mirties: Loretai Asanavičiūtei, Virgilijui Druskiui, Dariui Gerbutavičiui, Rolandui Jankauskui, Rimantui Juknevičiui, Alvydui Kanapinskui, Algimantui Petrui Kavoliukui, Vytautui Koncevičiui, Vidui Maculevičiui, Titui Masiuliui, Alvydui Matulkai, Apolinarui Povilaičiui, Ignui Šimulioniui, Vytautui Vaitkui.

Siūloma išmokėti Laisvės premijas žuvusiųjų vaikams, tėvams, o nesant jų, kitiems paveldėtojams įstatymų nustatyta tvarka. Šias Laisvės premijas siūloma išmokėti iš Krašto apsaugai skirtų biudžetinių asignavimų.

Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji - 2012 m. skirta Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, "45-ių pabaltijiečių memorandumo" iniciatoriui, politiniam kaliniui Antanui Terleckui, trečioji - 2013 m. skirta kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui, politiniam kaliniui, pogrindinės spaudos leidinio "Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos" steigėjui, redaktoriui, Tikinčiųjų teisių gynimo katalikų komiteto nariui, arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji - 2014 m. skirta Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui, vienam iš "Solidarumo" lyderių, žurnalistui, eseistui ir politikos publicistui, Lenkijos dienraščio "Gazeta Wyborcza" vyriausiajam redaktoriui Adamui Michnikui.