Dauguma iš Vakarų pasaulio atkeliavusių ir anksčiau nenormaliais laikytų reiškinių Lietuvoje ilgainiui prigyja ir tampa norma. Šiuo metu daug diskutuojama apie homoseksualumą. Sakoma, jog tai ne yda ir ne ištvirkimas, juolab - ne liga. Tuomet - kas?
Prieš kelis dešimtmečius Amerikos psichiatrų asociacija homoseksualumą išbraukė iš protinių sutrikimų sąrašo. Nuo to laiko tai vadinama tik "seksualinės pakraipos sutrikimu" (išskyrus tuos homoseksualus, kurie patys save laiko ligoniais).
Tačiau šiandien vėl susiduriame su problema: kaip apibrėžti "normalų seksualumą"?
Homoseksualams kovojant "su diskriminacija", tradicinės pakraipos atstovai sutrinka: kaip reaguoti? Darosi neramu: o jeigu savo teisių į "netradicinius" poreikius pareikalaus pedofilai, zoofilai ir nekrofilai?..
Liga ar mada?
"Buvo tokia versija, jog mokslininkai atrado homoseksualumo geną (vienas atradimo autorių - Hameris), kuris galėtų būti paveldimas, tačiau vėliau šie duomenys nebuvo patvirtinti", - sakė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros vedėjas profesorius Vaidutis Kučinskas.
"Kai kurių tyrėjų teigimu, minėtas genas lemia polinkį į homoseksualią elgseną. Buvo atlikti homoseksualių šeimų ir dvynių tyrimai, kurie parodė, kad tam tikrose žmonių grupėse tam tikras genetinis panašumas yra didesnis, ir joms būdinga tam tikro tipo elgsena. Bet šiandien niekas tų tyrimų netęsia.
Jeigu kalbame apie žmogaus lyties determinaciją ir su ja susijusią patologiją, tai dabar žinoma daug genų, kurių yra ir X chromosomoje, ir Y chromosomoje, ir vienas genų, vadinamas SRY, lemia tam tikrų hormonų sintezę, o ši - vyriškąją lytį.
Yra manoma, kad šis genas gali atsidurti X chromosomoje, ir nors tos chromosomos yra vyriškos, išoriškai žmogus atrodo kaip moteris. Tai reikštų, kad vienos chromosomos perkėlimas į kitą pakeičia žmogaus lytį, nors kiti genai lieka nepakitę.
Kitas variantas - kai genas mutuoja, ir čia mes galime rasti įvairių tarpinių lyties pasireiškimo variantų - tiek vidinių, tiek išorinių lyties požymių.
Lyties požymių pasireiškimas nereiškia, kad atsiranda tik vyriški arba moteriški lyties organai. Atsiranda ir tam tikrų elgsenos savybių. Jas lemia nervinės ląstelės ir receptoriai, hormonų sąveikos. Ir tų tarpinių variantų yra išties daug.
 |
| Darosi neramu: o jeigu savo teisių į "netradicinius" poreikius pareikalaus pedofilai, zoofilai ir nekrofilai?.. |
Įdomu, kad esant Ternerio sindromui, kai yra tik viena X chromosoma, o Y apskritai nėra, gimsta moterys. Bet nutinka ir taip, kai X ar Y chromosomų skaičius arba jų struktūra keičiasi dėl patologijos. Paminėsiu atvejus, kai smegenų ląstelėse nėra receptorių tam tikriems hormonams, ir tada, nors vyras turi išorinius vyro duomenis, jo elgesena yra moteriška: jaučia motiniškus jausmus ir panašiai.
Sakyčiau, kartais homoseksualizmas yra įgimtas (niekur neteko skaityti apie tyrimus, kiek procentų įgimtas), o kita vertus, gali būti tai ir "mados reikalas" arba išmoktas elgesys", - sakė genetikas. Jo nuomone, gydyti galima visas ligas, taip pat ir genetines.
O tarp gyvūnų yra gėjų?
Kai pateikiau šį klausimą Kauno zoologijos sodo vyr. zoologui Jonui Šimkui, išgirdau juoką.
"Yra mitas, jog hienos keičia lytį, tačiau tiesa ta, kad jos išoriniais lyties požymiais nesiskiria, tik patelės neturi sėklidžių, bet turi penį. Tam tikri vabzdžiai, žuvys, esant tam tikroms aplinkybėms, pakeičia lytį, taip pat ir hermafroditai sraigės, sliekai kartais poruojasi - gamtos įvairovės dėlei", - sakė zoologas.
"Laukinių gyvūnų patinai gali imituoti kopuliaciją, kai trūksta patelių, bet iš tikrųjų to nedaro, - tai nėra genetiškai nulemta. Esame pastebėję, kad ereliai, kilus poravimosi instinktui, mindo vienas kitą, tačiau tai yra tik to veiksmo ir elgesio imitacija. Naminiai gyvūnai, ypač šunys, dažnai lipa ant kito patino, imituodami frikcijas, bet manoma, jog taip tenori parodyti, "kieno čia viršus". Kartą skaičiau kazuistinį atvejį, kai vieno zoologijos sodo savininkas apšaukė dramblį... gėjumi, atseit jam 10 metų, o jis nė nežiūri į pateles. Iš tiesų drambliai lytiškai subręsta tik 14-15 metų", - sakė specialistas.
Kodėl heteroseksualai nerengia paradų?
|
| Psichoterapeutas, seksologas V. Šapurovas: "Seksualumas yra labai intymi sąvoka bei veiksmas, ir tai neturėtų būti demonstruojama." |
Kita gėjų grupė demonstruoja į akis krintantį moteriškumą, nors akivaizdus manieringumas (eigastis, tarsena, išvaizda) primena moteriškumo parodiją. Tad paklausiau psichoterapeutą ir seksologą Viktorą Šapurovą, ar homoseksualus elgesys nėra iškrypimas arba psichikos sutrikimas.
"Homoseksualumas nėra pasirenkamas dalykas, nors jis išbrauktas iš ligų sąrašo, - sakė pokalbininkas. - Tai yra elgesio variantas, kuriam prielaidos susidaro motinos nėštumo metu, dar iki gimdymo.
Vyrauja nuomonė, jog būsimo kūdikio homoseksualumą užtikrina tam tikri hormoniniai pokyčiai organizme ir smegenyse.
Kadangi dėl seksualinės orientacijos žmogus apsisprendžia ne pats, mėginimai gydyti jį ar koreguoti būna bevaisiai.
Kita vertus, kai kurie žmonės yra biseksualūs (jaučia potraukį abiem lytims) arba gali tik vaidinti homoseksualius dėl komercinių priežasčių; tarkime, taip elgiasi kai kurie aktoriai, tikėdamiesi sulauksią dėmesio.
Paklaustas apie teoriją, jog homoseksualiais tampa jaunuoliai, turėję valdingas motinas ir dėl to pradėję vengti ir bijoti moterų, seksologas ją paneigė: "Tai pasakytina apie prievartautojus; jie iš tiesų kartais būna užauginti labai griežtų, žiauraus, sadistinio elgesio motinų."
Gal gėjų judėjimai išlaisvina juos nuo tam tikro stigmatizavimo bei kaltės jausmo? Tačiau heteroseksualai nerengia paradų, kuriuose apsinuoginę demonstruotų perversiškus judesius, sekso žaisliukus, neneša gatvėmis milžiniškų dirbtinių genitalijų...
"Dauguma homoseksualų suvokia esą visuomenės užribyje, todėl ieško išeičių ir būdų tam pasipriešinti, - sakė pokalbininkas. - Tačiau, mano nuomone, seksualumas yra labai intymi sąvoka ir veiksmas, ir tai neturėtų būti demonstruojama."
Ar homoseksualų šeima išaugins tokį pat vaiką?
"Homoseksualumas neužkrečiamas, o vaikas gali būti psichiškai traumuojamas ir heteroseksualų šeimoje, tačiau aš manau, kad geriausia vaikui augti harmoningoje vyro ir moters šeimoje", - sakė V. Šapurovas.
Vaistas - Šventasis Raštas
Kunigas ir psichologas Romualdas Liachavičius įsitikinęs, jog potraukis tai pačiai lyčiai nėra genetiškai paveldėtas ar atsiradęs dėl genetinės mutacijos, o yra išmoktas elgesys.
"Bažnyčia potraukį tai pačiai lyčiai, kaip ir santykiavimą su gyvuliais ar mirusiaisiais, traktuoja kaip sutrikimą. O sutrikimas, įgimta ar paveldima liga, kaip antai cukraligė, alkoholizmas, yra gydomi", - sakė pokalbininkas.
Pasak jo, tai, kad kai kuriose užsienio šalyse, vaikų darželiuose, kad nebūtų įžeidžiami gėjų vaikai, rekomenduojama netarti žodžių "mama" ir "tėtė", o vadinti juos "globėjais", diskriminuoja, nuvertina visavertes šeimas ir pažeidžia jų teises.
"Gėjai vaikų neturi. Gėjų santuokos neturi dvasinės nei juridinės galios, tai yra tik santuokos imitacija."
Ar turime juos smerkti?
"Ligonius turime ne smerkti ar teisti, bet gydyti, - sakė pokalbininkas. - Su lytiškumu neįmanoma ir nereikia kovoti, bet tai nereiškia, kad normali visuomenė, mylinčios ir gimdančios vaikus šeimos turi taikytis prie mažumų.
Kleptomanas, pedofilas ar piromanas gali sakyti, kad jį tokį Dievas sukūrė - tai ar turime leisti jiems elgtis kaip nori? Neturime leisti paminti savo teisų bijodami, kad mūsų nepalaikytų homofobais ar ksenofobais", - sakė R. Liachavičius.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą