Specialiai "Vakarų ekspresui" iš Strasbūro
Nors Lietuvos vadovai bando laikytis tvirtos pozicijos derantis dėl svarbiausio Europos Sąjungos ateities finansinio dokumento - 2007-2013 metų perspektyvos, jų pastangos nėra itin reikalingos ir sąžiningos.
Taip teigia kai kurie mūsų šalyje išrinkti europarlamentarai, pabrėždami, kad aršiai kritikuojami Didžiosios Britanijos pasiūlymai nėra labai žalingi Lietuvai.
Už lango - ne XIX amžius
Pasak Europos Parlamento (EP) narės Margaritos Starkevičiūtės, Lietuva paprasčiausiai nemoka derėtis, be to, pretenzijas reiškia ne ten, kur reikėtų.
"ES pirmininkaujanti Didžioji Britanija pasiūlė mažinti naujosioms ES šalims numatomas struktūrinių fondų lėšas, skiriamas infrastruktūrai, pavyzdžiui, keliams vystyti. Tačiau ji nesiekė apkarpyti pinigų kiekio, skirto mokslo ar švietimo programoms.
Lietuva juk skelbiasi atiduodanti prioritetus žinių visuomenės vystymui, tačiau kažkodėl skaudžiausiai reaguojame, kai sumažinamos lėšos infrastruktūrai", - per EP gruodžio sesiją Strasbūre "Vakarų ekspresui" sakė M. Starkevičiūtė.
"Eurokomisarė Dalia Grybauskaitė, kalbėdama apie tai, jog biudžeto struktūra yra orientuota į XIX amžių, yra teisi. Britai labai protingai siūlo žemės ūkiui neskirti daug lėšų. Juk tada negalėtume net kalbėti apie ES konkurencingumą ir ekonomikos augimą.
Didžioji Britanija daro gerai, kad prioritetą teikia didesniam mokslo vystymui, universitetų finansavimui, energetikai ir panašiai", - dienraščiui tvirtino ir Ona Juknevičienė.
Lėšų nepanaudotume
Pasak M. Starkevičiūtės, Lietuva elgiasi ne visiškai sąžiningai, prieštaraudama Didžiosios Britanijos siūlymams skirti mažiau lėšų infrastruktūriniams dalykams.
"Per 2004-2005 metus Lietuva panaudojo vos 15 procentų lėšų, kurias galėjo pasiimti iš visų ES struktūrinių fondų. Sakoma, kad nepanaudotus pinigus bus galima pasiimti ir ateinančiais metais, bet ar mes tai padarysime? Mums trūksta darbininkų, statybininkų, tai kaip tas lėšas sugebėsime įsisavinti?", - klausė M. Starkevičiūtė.
Panašią mintį išsakė ir kita EP deputatė Laima Andrikienė: "Pirmu britų pasiūlymu Lietuva 2007-2013 metais gautų 1,8 milijardo litų mažiau. Kasmet tai būtų po maždaug 250 milijonų litų. Bet mes visų tų lėšų juk vis tiek nepanaudosime. Todėl tokia finansinė perspektyva nebūtų tragedija."
Anot M. Starkevičiūtės, prastas lėšų įsisavinimas ir trukdo derėtis - reikalaujame vis daugiau, nors nepaimame net to, kas siūloma.
"Jei nepanaudojami į ES biudžetą kokios nors šalies skirti pinigai, jie šiai valstybei ir grįžta. Tai kaip turi jaustis anglai, kai atplėšia nuo savęs pinigus, duoda Europai, o ši grąžina juos ir sako: "Pasiimk, mums nereikia?", - teigė europarlamentarė.
Biudžetai susiję
Užvakar Strasbūre EP pritarė 2006 metų ES biudžeto projektui. Numatyta, jog asignavimai mokėjimams sudarys beveik 112 milijardų eurų, arba 6 procentais daugiau nei buvo šių metų biudžete.
Sumažės žemės ūkio finansavimas, tačiau maždaug 100 milijonų eurų pagausės lėšos kultūros, švietimo, jaunimo, mokslo tyrimų bei mažojo ir vidutinio verslo skatinimo programoms.
Teigiama, jog šis EP pritarimas biudžetui yra glaudžiai susijęs su vakar Briuselyje vykusiomis ES viršūnių derybomis dėl minėtos 2007-2013 metų perspektyvos.
"Jei nebus nesusitarta dėl finansinės perspektyvos, 2006-ųjų biudžetas taptų pagrindu 2007-ųjų biudžetui. Tai yra gerai, nes 2006 metų biudžetas yra palankus. Geriau jokios perspektyvos negu bloga", - sakė europarlamentaras Eugenijus Gentvilas.
Britai neįtiko niekaip
Trečiadienį, prieš prasidedant viršūnių susitikimui Briuselyje, Londonas pateikė antrąjį pasiūlymą dėl finansinės perspektyvos. Jame buvo numatyta šiek tiek menkiau sumažinti paramą naujoms ES narėms ir tuo pačiu metu skirti daugiau lėšų Slovakijai bei Lietuvai - atominėms elektrinėms uždaryti.
Be to, britai nesutiko padidinti tolesnei ES plėtrai numatomos sumos - 8 mlrd. eurų - ir paskelbė, kad jos susigrąžinama įmokos į ES biudžetą dalis padidės nuo 5 iki 7 mlrd. eurų.
Biudžeto projektu Bendrijos išlaidos 2007-2013 metais siektų 1,03 proc. ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). EP reikalavo, kad išlaidos sudarytų 1,18 proc. BNP, t.y. 120 mlrd. eurų daugiau.
Šis pakoreguotas pasiūlymas nei likusių ES šalių, nei EP vadovų širdžių nesuminkštino - jis pavadintas "išmalda neturtingoms Sąjungos valstybėms". Aršiausiai jį sukritikavo didelį dėmesį savo šalių žemės ūkiui skiriančių Prancūzijos bei Lenkijos užsienio reikalų ministrai.
Vakar laukta ir trečiojo Londono pasiūlymo. Nors ir tikėtasi, kad Didžioji Britanija, kurios pirmininkavimas ES baigiasi šiais metais, sieks iki to laiko suspėti "prastumti" savo projektą, labai abejota, ar pavyks susitarti ateinančių septynerių metų biudžeto.
Stabdytų investicijas
Pasak M. Starkevičiūtės, tragedijos nebus, jei susitarti nepavyks. EP gali tvirtinti atskirų metų biudžetus ir be finansinės perspektyvos, Lietuva taip pat galės vykdyti savo programas.
Tačiau gali kilti problemų dėl ilgalaikių projektų vykdymo. "Sunku planuoti veiklą ir investicijas, kai nėra žinoma finansinės perspektyvos keleriems metams į priekį", - aiškino L. Andrikienė.
Pasak Lietuvoje išrinktų europarlamentarų, žlugus deryboms Briuselyje, viltys susitarti dėl 2007-2013 metų biudžeto nežlugtų - finansinė perspektyva, palankesnė dabar prieštaraujančioms šalims, galėtų būti pasiekta nuo 2006-ųjų sausio 1-osios ėmus pirmininkauti Austrijai.
Šių metų birželį britai pasipriešino pirmąjį 2005-ųjų pusmetį ES pirmininkavusio Liuksemburgo pasiūlymui dėl finansinės perspektyvos.
Tomas GUKAUSKAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą