Pirmaisiais Nepriklausomybės metais kone kiekvienoje savivaldybėje buvo galima aptikti sovietinių laikų palikimo - fontanų. Deja, neretai šiandien jie išjungti, aprūdiję ir geriausiu atveju glaudžia benamius ar dūkstančius vaikus.
Pavyzdžiui, Vilniuje esama 17 fontanų, tarp jų - Europos aikštėje, Odminių skvere, K.Sirvydo skvere, Vokiečių skvere, Vašingtono skvere, S.Moniuškos skvere, Rotušės aikštėje, Taikos g.68, V.Kudirkos aikštėje, Bajorų kalvose, Nepriklausomybės aikštėje, Operos ir baleto teatro skvere, 4 fontanai įrengti Bernardinų sode.
Tačiau 3 fontanai gyventojų nudžiuginti žaismingomis vandens srovėmis jau negali, jiems reikalinga rekonstrukcija (kapitalinis remontas). Minėti neveikiantys fontanai įrengti prieš 27 (Nepriklausomybės aikštės) ar 30 ir daugiau metų (Operos ir baleto teatro skvero fontanas ir baseinas) niekada kapitališkai nebuvo remontuoti, todėl paseno vamzdynai, kita fontanų įranga.
Vilniaus savivaldybės atstovas Saulius Valickas atskleidžia, kad fontanų priežiūra per vasaros sezoną atsieina apie 6000 litų (nuo gegužės iki spalio, t.y. 5 mėn.) vienam fontanui ir apie 600 litų žiemos sezono metu (nuo spalio iki gegužės, t.y. 7 mėn.).
„Fontanas Bernardinų sode - tai naujas miesto fontanas, todėl priežiūros problemų nesukelia. O Nepriklausomybės aikštėje esantis fontanas įrengtas prieš 27 metus. Per visą šį laiką jis niekada kapitališkai nebuvo remontuotas, todėl paseno vamzdynai, fontano baseinas, kita fontanų įranga. Šiam fontanui būtinas remontas, tačiau, deja, šiuo metu biudžete nėra pakankamai lėšų, kad būtų galima skirti beveik 5 mln. litų šio fontano remontui“, - aiškina S.Valickas.
Panaši situacija yra ir laikinojoje sostinėje, čia iš 15 esančių fontanų veikia tik 8. Juos prižiūrėti krizės metais savivaldybė perleido įmonei „Kauno vandenys“, mat kone 150 tūkst. litų per metus finansinė našta savivaldybei tapo per sunki.
Klaipėdos mieste yra 8 fontanai, iš jų veikia tik 4, tačiau greitu metu turėtų būti suremontuotas dar vienas gaivos šaltinis. Miesto savivaldybė prieš keletą metų pasirūpino, kad skirtingus fontanus prižiūrėtų skirtingos įmonės, nes taip palengvėja ir finansinė našta, ir fontanai nebūna apleisti.
„Kad fontanas veiktų, tikrai nepakanka įjungti mygtuką. Reikia kartą per savaitę tikrinti vandenį, išrinkti susikaupusias šiukšles, valyti užsikimšusius purkštukus. Tai reikalauja nemažai darbo. Kartais žmonės palieka šiukšlių, apgadina. Prieš keletą metų buvo didelė problema, kai reikėjo nuolat atnaujinti pavogtas bronzines detales“, - komentuoja vieną Klaipėdos fontanų prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Leonas Makūnas. Jis sako, kad dažnai savivaldybės atsisako restauruoti senus fontanus, nes šiuolaikinės technologijos jau gali garantuoti pigesnius ir patikimesnius sprendimus.
Įmonė visą parą veikiantį fontaną miestui tiesiog padovanojo ir dabar jį prižiūri jau 12 metų: „Viską padengiame iš savo pinigų. Žinoma, elektra kainuoja nemažai, bet tai verta. Juk žmogus ne vien duona sotus, jam reikia ir švenčių, ir grožio. Fontanas - vienas iš tokių papuošimų, jie ne tik gražūs, bet ir džiugina. Juk smagu matyti, kai karštą dieną žmonės vėsinasi, vaikai žaidžia fontanų pursluose.“
Sakoma: kuo mažesnis daržas, tuo jį prižiūrėti lengviau. Ir tikrai miestai, turintys mažiau fontanų, dažniausiai sugeba visus prižiūrėti. Štai Panevėžyje esantys trys nauji fontanai visuomet veikia ir džiugina gyventojus. Tiek pat jų yra ir Varėnos miestelyje. Tiesa, kol kas veikia tik vienas, naujausias fontanas. Kitas šiuo metu rekonstruojamas ir taip pat turėtų būti įjungtas.
O Šiauliuose, mero liepimu, saugomi ir nuolat taisomi visi fontanai, kurie tik gali veikti. Šiuo metu jų yra 7, o veikiančių - net 6. Savivaldybės atstovų nuomone, mieste, kuriame nėra tekančio vandens, fontanai yra labai svarbus miesto akcentas.
O štai ne tokia ir maža Ukmergė gali pasigirti vos vienu fontanu. Dažniausiai jau neveikiantys ar daug bėdų keliantys fontanai miestuose tiesiog išjungiami, retais atvejais būna perdaromi į gėlynus ar kitas miesto dekoracijas.
Kol vieni skaičiuoja, koks nuostolingas fontanų veikimas, kiti sugeba surasti pinigų šiai atrakcijai. Visiems puikiai žinomas Druskininkų grojantis fontanas yra ne tik gražus, bet ir pelningas. Žmonės gali SMS žinute užsisakyti norimą dainą, gauti pinigai skiriami fontanui išlaikyti. Rūpintis miesto grožiu ir svečiais skatina ir vietinė rinkliava, jos Druskininkuose surenkama apie 1,5 mln. litų per metus.
Merų balsas
Vytautas GRUBLIAUSKAS, Klaipėdos meras:
Fontanas nuo antikos laikų yra viešoji vertybė, kuri buvo branginama net ir gūdžiais sovietmečio laikais. Deja, šiandien šioje situacijoje tenka ieškoti pragmatiškų sprendimų, kiek įmanoma labiau nuimant naštą nuo miesto biudžeto. Tačiau privalu rasti susitarimus, kad fontanai būtų prižiūrimi, veikiantys ir neneštų milžiniškų nuostolių savivaldybei.
Andrius KUPČINSKAS, Kauno meras:
Tikrai fontanai yra sunki finansinė našta, nes fontanų veikla yra nuostolinga. Patarčiau ir kitoms savivaldybėms perduoti šių miesto objektų priežiūrą vandens tiekėjams. Pasisakau už tai, kad ne tik savivaldybė, bet ir jai priklausančios bendrovės turi demonstruoti tam tikrą socialinę atsakomybę.
Justinas SARTAUSKAS, Šiaulių meras:
Kartais pasirenkama fontanus rekonstruoti, kiti sumažina ir išlaiko fontano funkciją. Aš už tai, kad fontanai veiktų kuo ilgiau. Manau, daug kas priklauso nuo tradicijų ir to, kiek pastangų miestas deda į rekonstrukcijas. Ilgą laiką daug dėmesio buvo skiriama didiesiems miestams, bet norint susitvarkyti įmanoma.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą