Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Savivaldybių tarybų rinkimų, Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymų nuostatos, kuriomis reguliuojami su rinkimų užstato sumokėjimu, kandidatų deklaracijų pateikimu, rinkimų slenksčio pasiekimu, sutarties su politinės kampanijos iždininku sudarymu ir valstybės biudžeto lėšų paskirstymu politinėms partijoms susiję santykiai, pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.
Taip nusprendė nutarimą ketvirtadienį paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Rinkimų įstatymuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyti reikalavimai pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas, kandidato pajamų bei turto deklaracijų pagrindinių duomenų išrašus, privačių interesų deklaraciją, taip pat sudaryti savarankiško politinės kampanijos dalyvio sutartį su politinės kampanijos iždininku, neprieštarauja Konstitucijai.
Nutarime pažymėta, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją gali nustatyti tokias konstituciškai pateisinamas pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūras, kuriomis siekiama proporcingai užtikrinti, kad rinkimai būtų atsakingas politinis procesas ir kad šiame procese dalyvautų tik rimtus ketinimus turintys kandidatai, todėl įstatymų leidėjas gali įtvirtinti rinkimų užstatą kaip teisinį institutą. Taip pat gali būti nustatytos tokios konstituciškai pateisinamos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimo procedūros, kuriomis siekiama užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančius subjektus viešumą. Tokia informacija pagal Konstituciją gali būti laikomi kandidatų į politinių atstovaujamųjų institucijų narius įstatymo nustatyta tvarka pateikti atitinkami duomenys apie turtą, pajamas ir privačius interesus.
Nutarime pažymėta ir tai, kad rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą įstatymų leidėjas gali siekti užtikrinti nustatydamas ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų reikalaujama, kad lėšas, skirtas politinei kampanijai finansuoti, tvarkytų, jų rinkimo ir panaudojimo teisėtumą kontroliuotų ne rinkimų kampanijos dalyvis, o kitas atsakingas asmuo. Vadinasi, daroma išvada Konstitucinio Teismo nutarime, teisinis reguliavimas, kuriuo savarankiškam politinės kampanijos dalyviui nustatytas reikalavimas būti sudariusiam sutartį su politinės kampanijos iždininku, yra konstituciškai pagrįstas, jis sudaro prielaidas užtikrinti rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą.
Seimo rinkimų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų tik tuomet, jei už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, o jungtinis kandidatų sąrašas - jei už jį balsavo ne mažiau kaip 7 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų, neprieštarauja Konstitucijai. Nutarime konstatuota, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas Seimo narių rinkimų tvarką, rezultatų nustatymo ir mandatų paskirstymo daugiamandatėje rinkimų apygardoje būdus, gali nustatyti vadinamuosius rinkimų slenksčius, kuriais siekiama išvengti didelio Seimo susiskaldymo į smulkias grupes, užtikrinti Seimo darbo stabilumą, efektyvumą ir Vyriausybės, kurios veikla grindžiama Seimo pasitikėjimu, stabilumą.
Neprieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas ir Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti paskirstomi toms politinėms partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 procentus visų rinkėjų balsų, paduotų už politinių partijų kandidatus tuose Seimo, savivaldybių tarybų rinkimuose, rinkimuose į Europos Parlamentą, pagal kurių rezultatus jie paskirstomi.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas su politinių partijų steigimu ir veikla, jų finansavimo būdais susijusius santykius, pagal Konstituciją gali nustatyti, kad ne visos įsteigtos ir veikiančios politinės partijos, bet tik tos, kurių kandidatai gauna atitinkamą rinkėjų pritarimą viešosios valdžios institucijų rinkimuose, gali gauti tikslinę paskirtį turinčių valstybės biudžeto lėšų, skiriamų politinėms partijoms paremti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą