Klaipėdos miesto taryboje
| Į Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtraukta dar 20 objektų, kurių daugiau nei pusė yra gyvenamieji. |
Nors kai kurie miesto politikams iškėlė problemą, jog į Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktų gyvenamųjų namų savininkams dėl tokio namų statuso iškyla rūpesčių, Klaipėdos miesto taryba vakar patvirtino sprendimą į šį registrą įtraukti dar 20 pastatų, kurių dauguma - gyvenamieji.
Pasak Savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, objektai, turintys kultūrinės vertės požymių, bet neįrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, yra įrašomi į Klaipėdos miesto registrą.
Pagal parengtas paminklosaugos ekspertizes į jį buvo įtraukta dar 20 paveldo objektų S. Daukanto, J. Karoso, Liepų, Nemuno, Sukilėlių, Tiltų, Turgaus, Žvejų gatvėse ir Statybininkų prospekte. Į šį registrą įtrauktų pastatų tvarkymo darbai atliekami atsižvelgiant į šių objektų pirminiuose apsaugos reglamentuose nustatytus saugojimo mastus.
Dauguma į vertybių registrą įrašytų pastatų yra gyvenamieji, todėl kai kurie miesto politikai išreiškė abejonę, ar tikslinga tokius namus paskelbti paveldo objektais.
"Tokiame name gyvenantis žmogus, pavyzdžiui, negalės net įsidėti tokių, kokių nori, langų. Kokia prasmė yra šitaip apsunkinti žmonių gyvenimą?" - svarstė Tarybos narys Povilas Vasiliauskas.
Pasak R. Noreikienės, įstatymai numato saugoti kultūros paveldą, o pastatų vertė būtų sunaikinta, jei būtų niokojami jų fasadai.
"Objektų vertę nustato ekspertai. Jų kultūrinė vertė ir saugojimo mastai nustatomi parengus paminklotvarkines ekspertizes bei pirminius jų apsaugos reglamentus. Įrašyti į Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą objektai parenkami paveldo ekspertų siūlymu ir ir pagal jau parengtus paveldo teritorijose specialiuosius ar detaliuosius planus", - sakė R. Noreikienė.
Anot Paminklotvarkos skyriaus vedėjos, net jei šie statiniai ir nebūtų įrašyti į registrą, savininkams ketinant ką nors tvarkyti, šie darbai vis tiek būtų reglamentuojami.
"Šiaip ar taip tokie prieškariniai pastatai, esantys paveldo zonose, yra vertingi, todėl nebūtų leidžiama jų niokoti. Visa tai yra netgi ir pačių žmonių labui - pažiūrėkite, kaip dabar atrodo vadinamieji miegamieji rajonai, kur visi deda tokius langus, kokius tik nori. Dėl to, kad miestas atrodo gražesnis, tvarkingesnis yra geriau visiems", - tvirtino R. Noreikienė.
Visų į registrą įrašomų paveldo objektų savininkai apie šį veiksmą buvo informuoti raštu ir, anot R. Noreikienės, jokio nepasitenkinimo esą dėl to nekilo. Šiuo metu Klaipėdos miesto nekilnojamųjų kultūros vertybių registre yra įrašyti 46 objektai, iš kurių nemaža dalis yra gyvenamųjų namų.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą