Kultūrininkų diskusijų objektas - festivaliai

Konferencijos

Vakar Klaipėdoje vyko tradicinio konferencijų ciklo "Neužšąlanti kultūra" trečiasis renginys "Festivaliai: kūrybiškumo ir miestų plėtros sandūros".

Konferenciją inicijavęs Tarptautinių kultūros programų centras drauge su miesto kultūros ir socialinių reikalų vadovais, politikais bei specialistais svarstė kultūrinių industrijų klausimus, analizavo bei pristatė Kultūros fabriko idėjas. Didžiausias dėmesys skirtas festivaliams, kurie ne tik plėtoja kultūrą, bet ir atneša miestui ekonominės naudos, nes pritraukia turistų.

Klaipėdos regione, kur aktualus sezoniškumas, festivalių klausimas iš tiesų opus, tad dalintasi patirtimi su užsienio kolegomis.

"Lietuviai pranešėjai daugiausia kalbėjo apie tradicijų išsaugojimą ir labai mažai - apie tai, kad reikėtų skatinti naujų festivalių arba idėjų atsiradimą. Būtent taip elgiamasi užsienyje, kur festivalių novatoriškumas arba senųjų tradicijų transformavimas į tam tikrus naujus darinius yra skatinamas", - sakė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Goda Giedraitytė.

Diskusijų metu paaiškėjo, kad šiuo metu Lietuvoje dominuoja tokie festivaliai, kuriuos dotuoja savivaldybės arba valstybė ir kurie reprezentuoja elitinę kultūrą.

Kita vertus, konstatuota, kad Lietuva serga "festivalizacijos sindromu", kai po festivalio vėliava pakišamos eilinės atraktyvios miesto šventės. Tad kalbėta, jog reikėtų nustatyti tam tikrus prioritetus arba bent jau išgryninti festivalius, nes dabar vienu metu jų vyksta labai daug, ir gretimuose miestuose - labai panašūs.

Ivona ŽIEMYTĖ