Klaipėdoje inicijuojami pokyčiai ugdant kurčiuosius. Jie aptarti vakar surengtoje respublikinėje konferencija "Suaugusiųjų kurčiųjų mokymas (-is) - naujas iššūkis bendruomenei".
Klaipėdos Salio Šemerio suaugusiųjų vidurinės mokyklos surdopedagogė Ulijana Petraitienė, vadovavusi projektui "Kelias į gyvenimą", atkreipė
dėmesį, kad jo dėka Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje atsirado interjero apdailos atlikėjo specialybė, kurios mokosi kurtieji.
"Besimokant savo profesijos, jiems atsirado siekis įgyti vidurinį išsilavinimą neišvykstant iš savo socialinės aplinkos. Šis sumanymas neturi analogų respublikoje, nes trūksta susikalbėjimo tarp institucijų bei strateginio matymo, ką padaryti, kad kurtieji gautų tai, ko nori", - sakė pokalbininkė.
Antai Panevėžyje bandyta suorganizuoti vakarinį kurčiųjų mokymą, bet vertėjai iš gestų kalbos nenorėjo dirbti dar ir po darbo valandų. Tuo tarpu susitarimas su Klaipėdos gestų kalbos vertėjų centru gali užtikrinti dvikalbį kurčiųjų mokymą. Žinia, kurčio žmogaus gimtoji kalba yra gestų kalba ir tik antroji - valstybinė, lietuvių.
"Šiandien šalies sostinėje jaučiamas didelis gestų kalbos vertėjų trūkumas. Taupant, panaikinti trys gestų kalbos vertėjų centro etatai, todėl šiandien mūsų mokykloje yra tik dvi kurčiųjų klasės, o galėtų būti keturios. Mes mokome dvidešimt vaikų klasėje, nors turėtų mokytis aštuoni. Bet mes sprendžiame šią problemą, ir vertėjas talkina, esant būtinybei, mūsų mokykloje praktikantai įgyja įgūdžių.
Galiu pasakyti, kad respublikoje nėra analogo, kad kurtiesiems mokykloje būtų užtikrinta gestų vertėjo pagalba, mokantis profesijos ir įgyjant vidurinį išsilavinimą. Vidurinį išsilavinimą galima įgyti tik Vilniaus kurčiųjų išsilavinimo centre, kur lieka tik gabiausieji arba daugiausia vilniečiai. O ką daryti visiems kitiems, kurie nori gyvenime daugiau pasiekti, ne tik įgyti profesiją?" - sakė U. Petraitienė.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą