Vakar jau antrą kartą šiais metais Klaipėdos kurčiųjų bendruomenė dalyvavo neatlygintinos donorystės akcijoje "Duodu kraujo Tau, nebūk abejingas man".
Bendruomenės nariai, dovanodami savo kraują visuomenei, tikisi, kad ši nebus kurčia jų didžiausioms problemoms ir skauduliams ir padės jiems integruotis.
"Mažai girdinčiųjų žino, kaip bendrauti su kitokiais negu jie, net išsigąsta. Žmonėms su negalia lietuvių kalba yra tarsi užsienio kalba. Bendraujant su kurčiuoju reikia, kad jis matytų mūsų veido mimiką", - sakė gestų kalbos vertėja ir socialinė darbuotoja Agnė Domarkaitė.
Kurčiuosius labai žeidžia, kai juos vadina kurčnebyliais, nes jie turi balso stygas, gali kalbėti ir šaukti. Aišku, jų balso tembras kitoks nei mūsų, nes negirdi savęs, bet kalbėti jie gali. Tačiau jie gauna labai ribotą informaciją - per televiziją gestų kalba verčiama tik žinių laida. Gestų kalba nėra rankomis rodoma lietuvių kalba, o savas gramatines taisykles turinti, turtinga, visavertė kalba. Tad gestų kalbą nelengva išmokti kaip bet kurią kitą. Ypač gražios yra kurčiųjų pasakos, labai įdomūs juokai.
"Klaipėdoje yra apie tris šimtus kurčiųjų. Mieste yra viena socialinė įstaiga, spaustuvė, kurioje dirba šeši žmonės. Paprastai kurtieji būna geri batsiuviai, siuvėjai. Jau penkti metai paslaugų mokykla moko kurčiuosius apdailininkų ir floristų amato. Tačiau susirasti darbą kurtiesiems yra be galo sunku. Darbdaviai bijo, kad jie nesupras užduoties, nors kurtieji yra sveiki, imlūs, darbštūs ir kruopštūs žmonės, labai vertinantys savo sunkiai įgytą darbą", - sakė pokalbininkė, paminėjusi, kad kai ji skambina dėl kurčiųjų įdarbinimo, darbdaviai iš karto deda telefono ragelį.
Kartą ji su penkiomis labai gerai kalbančiomis, tik negirdinčiomis merginomis nuėjo į firmą, perskaičiusios skelbimą, kad reikia lygintojų. Vos sužinoję, kad merginos kurčios, darbdaviai ėmė išsisukinėti, esą tai joms bus per sunkus darbas.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą