Vilnietė Giedrė pasakoja kyšius davusi ne kartą. Sykį, po sustabdymo dėl greičio viršijimo ir policijos pareigūnų užuominų, moteris buvo palydėta net iki bankomato, mat kyšiui neturėjo grynųjų pinigų.
Apie tai LRT TELEVIZIJOS pokalbių laidoje „Svarbios detalės“ prabilusi vilnietė viešai kalbėti neišdrįso – ji savo veidą slėpė už širmos.
„Supratu, kad esu nusikaltimo bendrininkė, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė“, – laidos vedėjai Živilei Kropaitei sakė pašnekovė.
Tačiau vilnietė tikina, kad policijos pareigūnams jai ar jos aplinkos žmonėms jau senokai netenka duoti kyšių.
Jos teigimu, daug kas pasikeitė tuomet, kai policijoje aktyviai imta kalbėti apie korupciją ir bausti už kyšius.
Vis dėlto sveikatos apsaugos sistemoje, Giedrės teigimu, ši problema dar labai aktuali. Per pusmetį moters aplinkoje buvo bent trys atvejai, kai teko atsiskaityti su medikais.
„Suprantu, kad gyvename korupcinėje valstybėje, galbūt tai mažėja, tačiau tai yra. Kyšis – tik viena korupcijos forma, tai, kad gydytojų ar kitų sričių atstovų reikia ieškoti per pažįstamus, taip pat yra tam tikras korupcijos bruožas
Visi mano pažįstami, draugai ar jų draugai ir pažįstami, turėdami problemų su sveikata, ieško pažįstamų daktarų, nes visi nori išsaugoti sveikatą arba ją susigražinti, jaučiuosi taip, lyg gyvenčiau šalyje, kur medicina yra tik privati“, – nuogąstauja moteris.
Policija nebėra ta, kuri buvo anksčiau
Tuo tarpu Lietuvos policijos departamento Imuniteto skyriaus vadovas Elanas Jablonskas pripažįsta, kad kova su korupcija policijos viduje davė rezultatų.
„Kaip ir minėjo pašnekove, 2011 metais mes įkūrėme Imunitetų valdybą, kurios paskirtis – kova su korupcija policijos viduje. Tai nėra savų gaudymas, nes asmuo, kuris ima kyšį, negali būti policijos pareigūnu, mes identifikuojame korupcines veikas, išaiškiname tai darančius pareigūnus ir juos eliminuojame iš sistemos“, – aiškina E. Jablonskas.
Jo teigimu, tokių atvejų vidurkis – apie 100 bylų per metus. Be to, pradėti bausti ir kyšių siūlytojai. „Per šešerius metus – 4300 bylų asmenų, bandžiusių papirkti policijos pareigūnus. Tai – didžiulis skaičius, vienas didžiausių Europoje“, – sako Lietuvos policijos departamento Imuniteto skyriaus vadovas.
Tačiau, pasak pašnekovo, dabar visi jau suvokia, kad policija nebėra ta, kuri buvo anksčiau. „Korupcija neišnyko, niekas to ir netvirtina, tačiau smulkioji korupcija ženkliai suvaldyta“, – įsitikinęs E. Jablonskas.
Medicina – viena problemiškiausių sričių
Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas Liutauras Labanauskas tvirtina, kad Lietuvoje medikams siūlomi ne kyšiai, o tik padėkos.
„Turime išsiaiškinti keletą dalykų, kurie mūsų visuomenėje yra suplakti į vieną. Šiandien labai mėgstamas žodis „kyšis“ vartojamas visur, yra jis ar nėra.
Pirmiausiai gydytojas – ne valstybės tarnautojas. Jeigu atėjo pacientas ir nori paslaugos, o už tai prieš paslaugą pasiūlo atlygį, tai yra kyšis ir abiejų pusių nusikaltimas. Bet kai žmogus po visos suteiktos pagalbos nori atsidėkoti, tai – dovana“, – mano L. Labanauskas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Rūta Kaziliūnaitė sako, kad esama nemažai dėl korupcijos besikreipiančių asmenų ir jų nuolat daugėja.
Praėjusiais metais tokių kreipimųsi sulaukta 28 proc. daugiau nei dar ankstesniais metais.
„Didelė dalis jų kreipiasi dėl smulkiosios, vadinamosios kasdienės, buitinės korupcijos, kuri nėra susijusi su asmens verslu, kažkokiais stambiais projektais, o su kasdienėmis gyvenimiškomis problemomis. Sveikatos sistema čia – viena dominuojančių sričių“, – kalba STT atstovė.
Kova su korupcija medicinoje pasunkinama ir todėl, kad sunku surinkti įrodymų, mat filmuoti gydytojo kabinete, priešingai nei policijos automobilyje, galimybės beveik nėra.
Visa diskusija – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Svarbios detalės“.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą