Karyba
Valdžios sprendimas sustabdyti šaukimus į privalomąją karo tarnybą aiškumo šaukiamojo amžiaus jaunuoliams nepridėjo, nes jie ir toliau gaus kvietimus apsilankyti vietiniame karo prievolės centre.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) specialistai "Vakarų ekspresui" sakė, kad situacija po rugsėjo 15-osios, kai krašto
apsaugos ministras pasirašė atitinkamą įsakymą, keičiasi tik tuo, kad jaunuoliai nebebus vežami į karinius dalinius.
Paskutiniai šauktiniai, išvežti šį rugpjūtį, tarnaus mėnesiu mažiau nei priklauso - iki liepos 1-osios.
Tačiau biurokratinė mašina vis viena veiks ir toliau - karo tarnybos prievolė išlieka, nes tai numatyta Konstitucijoje ir šalies įstatymuose. Jaunuoliai turės pristatyti dokumentus, pažymas apie sveikatos būklę.
Jei esi tinkamas tarnybai - būsi sąraše, jei netinkamas - taip pat. Tad duomenų bazė veiks, ji bus pildoma, kad būtų aišku, kokios yra potencialios pajėgos esant būtinybei ginti Tėvynę. Politikai pagal situaciją gali įvesti tokią tvarką, kai visi tarnybai tinkami asmenys būtų mobilizuojami.
KAM atstovai patikino, kad šiemet šauktinių buvo apie 1,2 tūkst. Tai sudaro tik apie 10 proc. visų karių įskaitant KASP ir profesionalus.
Savanoriai nebijo
Dėl sprendimo atsisakyti šauktinių neaiški darosi Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) ateitis, mat ne paslaptis, kad didelė dalis šauktinių savanoriais tapdavo vien dėl siekio metus negyventi kareivinėse.
Jie veikiau 3 metus būdavo KASP sistemoje, kai "kariauti" tenka dažniausiai savaitgaliais - 20 parų per metus, o drauge galima dirbti ar mokytis bei išvengti šauktinio dalios.
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Antanas Plieskis tvirtina nebijantis, kad įvedus profesionalią kariuomenę šios pajėgos sumažės.
"Vieni išeina, kiti ateina. Juk asmuo, vengiantis privalomosios karo tarnybos, apskritai gali ignoruoti šią pareigą. Išvažiuoti, mokėti administracines nuobaudas. O jei jis, kaip sakote, tapo savanoriu tik dėl to, kad nenori šauktinio dalios - tai puiku. Svarbu, kad nedingo kaip į vandenį ir tarnauja Tėvynei. Kokiu būdu - pasirinkimo reikalas", - sako A. Plieskis.
Anot jo, savanorių pajėgose taip pat vyksta migracija, tačiau tik apie trečdalis, pavyzdžiui, dalyvavusių tarptautinėse taikos palaikymo misijose karių pereina į profesinę tarnybą. Yra ir tokių, kurie profesionalais tampa savanoriškose pajėgose ištarnavę 3 metus.
"Esame įvairiuose kariniuose daliniuose atlikę apklausas, iš kurių matyti, kad didžioji dalis savanorių jais tampa, nes patinka tokia veikla. Tai yra ne profesinės karo tarnybos vengimas, o pilietiškumas, entuziazmas, proga išbandyti save bei užsidirbti. Yra savanorių, kurie išties dirba atsakingus darbus, gauna geras algas savo tiesioginėse darbovietėse", - teigia savanorių vadas.
Paklausa yra
Lietuvai pereinant prie profesinės karo tarnybos karo prievolės centrai ėmė vykdyti šauktinių ir karo prievolininkų verbavimą. Šiais metais į profesinę karo tarnybą priimta apie 850 žmonių, dar keli šimtai savo šanso laukia dabar.
Teigiama, kad jaunuoliams ir merginoms patrauklu tapti profesionaliu kariu yra dėl to, kad tarnybą pradėjęs karys, eilinis, atskaičius mokesčius gauna apie 2 tūkst. litų per mėnesį. Vėliau algos dydis kinta priklausomai nuo karinio laipsnio.
Kariams taip pat pagal situaciją gali būti parūpinamas būstas, už kurį nereikia mokėti. Taip pat sistema leidžia taikyti labai daug socialinių garantijų, įvairių išmokų.
KAM atstovai įžvelgė keletą teigiamų aspektų pasikeitus tvarkai. Vienas jų - reemigracija. Neva tie, kurie spruko iš Tėvynės siekdami išvengti kariuomenės, turės pretekstą grįžti namo.
Kitas dalykas - esą labai daug jaunuolių "susivairuodavo" fiktyvias pažymas, rodančias, kad jie studijuoja, ir taip iškreipdavo realią situaciją apie besimokančiuosius šalyje.
Ne paslaptis, kad šauktinio dalia lėmė ir kyšininkavimą norint gauti taip pat suklastotą pažymą apie sveikatos būklę, dėl kurios tarnauti nebereikėdavo.
"Gintis tektų patiems"
Rasa JUKNEVIČIENĖ, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė
Profesionali kariuomenė yra saugumo stuburas, tačiau to maža. Galvojame, kad esame NATO sudėtyje, ir nieko nebedarome. Tačiau supraskime, kad po Sovietų Sąjungos subyrėjimo "atsipūtė" ir pati NATO. Jos karinės misijos orientuotos į tarptautinius veiksmus, tapo ekspedicinėmis, nukreiptomis prieš islamo radikalistų veiksmus. Po įvykių Gruzijoje jau ir pačios NATO narės ėmė labai rimtai svarstyti, kaip keisti veiklos strategiją. Apie ketinimus stoti į Aljansą prabilo ir Rusijos kaimynė Suomija.
Supraskime vieną dalyką - net patys NATO vadovai yra pripažinę, kad nėra parengtas Baltijos šalių gynybos planas Rusijos agresijos atveju. Mes juk esame "kišenėje". Kaliningrado srityje, Baltarusijoje stovi rusų priešlėktuvinės gynybos sistemos. Kaliningrade - laivynas. Suomija - ne NATO narė. Jei mus pultų, tai gintis būtų labai sudėtinga dėl geografinės ir geopolitinės padėties.
Lietuvoje kariuomenė lyg ir giriama, tačiau pažvelkime, kaip valdžia elgiasi su lėšomis, skiriamomis krašto apsaugai. Juk privaloma skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto, o ritamasi žemyn. Šiemet bus skirta tik 1,16 procento, o, tarkime, latviai artėja prie 2 procentų.
Man labai keistai ar net juokingai nuskambėjo krašto apsaugos ministro Juozo Oleko neseniai pasakyti žodžiai, kad Lietuva apsigintų nuo užpuolikų. Stovės 8 tūkstančiai karių prie sienos ir atrems rusų antpuolį... Tai, kad šauktinius pakeitus profesionalais kariuomenė tik sustiprės - nesąmonė.
Lenkai per dvejus metus taip pat ketina pereiti prie profesionalios kariuomenės, tačiau jie tam skiria milžiniškas lėšas - per 1,6 milijardo zlotų. Jie ruošia rimtą strategiją, kokia bus mobilizacijos sistema, kaip sukurti tokią sistemą, kad šauktiniai, esantys įskaitoje, nebūtų tik "patrankų mėsa".
Tai kas, kad Lietuvoje bus registruojami karo prievolininkai, bet jie gi ginklo rankose nebus laikę, jei tektų ginti Tėvynę. Mes gintis turėsime patys. Neturime NATO bazių savo šalyje, oro erdvę saugo tik 4 naikintuvai. Mano žiniomis, garsieji "stingeriai", raketos, kurias Lietuva turi ir valdžia jomis gyrėsi, guli sandėliuose, nes nemokama jomis naudotis...
Mūsų siūlymas - nenaikinti šauktinių sistemos. Pakeisti teisės aktus taip, kad kiekvienas karo prievolininkas nuo 18 iki 24 metų pačiam pasirinktu patogiu laiku atliktų 7 savaičių karinę tarnybą.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą