Vakar Lietuvos laivų savininkų asociacija (LLSA) surengė spaudos konferenciją, kurioje pranešė, jog Lietuvos jūrininkų sąjunga (LJS) nepritaria siūlomoms pataisoms dėl jūrininkų mokamų socialinio draudimo įmokų. LLSA atstovai mano, kad LJS atstovauja tik nedidelei daliai jūrininkų, todėl ketina išsiuntinėti jūrininkams anketas ir be LJS paramos siekti, kad tokia pataisa būtų priimta. Tai, jų manymu, būtina kuo skubiau padaryti, kad būtų sumažintas kvalifikuotos jūrininkų darbo jėgos nutekėjimas į užsienį.
LLSA prezidentas Vytautas Lygnugaris teigė, jog jūrininkų socialinio draudimo įmokų klausimu LLSA kalbėjosi ir su Seimo nariais, ir Su su Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais. Visi jie suprato laivų savininkų susirūpinimą dėl kvalifikuotos jūrininkų darbo jėgos nutekėjimo. Iniciatyvai mažinti jūrininkų socialines įmokas pritarė ir LJS.
Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis, laivuose su Lietuvos vėliava tedirba 1857 jūrininkai, o apie 5 tūkstančiai Lietuvos jūrininkų dirba laivuose, plaukiojančiuose su kitomis vėliavomis.
LLSA siekė, kad socialinio draudimo įmokos būtų mokamos nuo minimalaus mėnesinio atlyginimo, nuo 430 Lt. "Sodra" per mėnesį būtų dėl to praradusi apie 1,1 mln. Lt. Iškilus klausimui dėl jūrininkų pensijos sumažėjimo, vėliau ši suma buvo padidinta iki 886 Lt, t. y. iki vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų Lietuvoje. Š. m. rugsėjo 5 d. tokia pataisa Seimo nario Vaclovo Stankevičiaus iniciatyva buvo registruota Seime.
Ja siekiama padidinti jūrininkų atlyginimus ir atnaujinti nacionalinį laivyną. Tai yra mokant mažesnius mokesčius sutaupyti pinigai būtų skirti šiems tikslams. Tačiau spalio 31 d. LJS pareiškė kategoriškai nesutinkanti su siūlomomis pataisomis, motyvuodama tuo, jog pataisose nėra nurodyta, kaip bus procentais skirstomos sutapytos lėšos tarp darbuotojo ir darbdavio. LLSA siūlė LJS pasirašyti ketinimų protokolą dėl darbo užmokesčio pakėlimo. Tačiau ji pasiūlymo nepriėmė teikdama, kad nepasitiki darbdaviais.
Spaudos konferencijoje dalyvavo ir AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" generalinis direktorius Vytautas Vismantas, ir AB "Klaipėdos transporto laivynas" viceprezidentas Andrius Tenkutis. Jie teigė, kad LJS negali kalbėti visų jūrininkų vardu, kad ji galinti atstovauti tik maždaug 1000 jūrininkų. Buvo klausiama, kieno interesus gina LJS, kuri yra finansuojama Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF). A. Tenkučio teigimu, "Klaipėdos transporto laivynas" per metus atlyginimams sumoka apie 12 mln. Lt. Vidutinis atlyginimas čia yra 1700 Lt. Jis sakė, kad šios bendrovės jūrininkai turi savo profsąjungą, kuriai priklauso pusę darbuotojų. Ši profsąjunga nepareiškė prieštaravimo dėl siūlomų pataisų. Pasak jo, gal tik 5 transportinio laivyno jūrininkai priklauso LJS.
LLSA nusprendė išsiuntinėti jūrininkams anketas ir įsitikinti, ką iš tikrųjų mano jūrininkai šiuo klausimu, t. y. nuo kokios sumos jie norėtų mokėti socialinio draudimo įmokas. V. Vismantas pabrėžė, jog sprendžiant šį klausimą labai svarbu išspręsti ir vadinamųjų komandiruotpinigių ir maistpinigių klausimą. Dabar komandiruotpinigiai nėra laikomi jūrininkų pajamomis, nuo jų nemokami mokesčiai, tad jūrininkui, norinčiam nusipirkti brangesnį daiktą, iškyla problemų.
V. Vismanto teigimu, į jūrininkus investuoja Lietuvos kompanijos, o jie dirba užsienio kompanijoms, tad Lietuvos bendrovės praranda savo investicijas. Pasak jo, būtina sustabdyti šį procesą. Jaunas jūrininkas iki 35 metų amžiaus turi spręsti būsto, transporto, vaikų auginimo problemas. Beje, užsienyje didžiausią paklausą ir turi jūrininkai iki 35 metų. Lietuvoje lieka tik virš 40 metų amžiaus jūrininkai. Beje, vidutinis kai kurių Lietuvos laivų kapitonų amžius jau yra 50 metų. V. Vismanto manymu, LJS, kurios taryboje yra jau pagyvenę žmonės, kurių amžius jau yra netoli pensinio, negalvoja apie jaunų jūrininkų ateitį. Jis piktinosi tuo, kad nebuvo sušaukta konferencija, nebuvo atlikta jūrininkų apklausa, tiesiog LJS 15 asmenų taryba priėmė verdiktą, ir viskas. Jo manymu, LJS be reikalo eskaluoja ITF temą, dangstosi visokiomis konvencijomis, kurių Lietuva, kaip ir daugelis šalių, nėra ratifikavusi.
Taigi kol kas darbdaviai negalės mokėti didesnių atlyginimų jūrininkams, kaip buvo planuota nuo kitų metų sausio 1 d., nes siūlomos pataisos dėl kilusių nesutarimų nebus priimtos. Pasak V. Lygnugario, vis tiek anksčiau ar vėliau reikės jas priimti, pereiti prie kitos jūrininkų mokesčių sistemos, tad tik veltui gaištamas laikas.
Laivų savininkai nepatenkinti ir tuo, kad jūrininkai, dirbantys užsienio laivuose, nemoka Lietuvoje mokesčių. Jų manymu, turėtų būti kontroliuojamas šis procesas pasitelkiant į pagalbą vadinamąsias kruingo kompanijas ir turėtų būti imami nors minimalūs mokesčiai ir iš jų. Tada "Sodra" gautų kur kas daugiau pinigų iš jūrininkų, net jeigu jie mokėtų mokesčius nuo 430 Lt.
Laivų savininkai pabrėžė būtinumą skirti lėšų laivyno atnaujinimui. Dabar vidutinis Lietuvos laivų vidurkis yra 20 metų. Yra tokios krovinių rūšys, kurias gabenti patikima tik laivams iki 10 metų amžiaus, iki 15 metų amžiaus. Turėdamos senesnius laivus bendrovės netenka galimybės daugiau uždirbti. Jeigu nebus lėšų laivyno atnaujinimui, nebus su kuo dirbti. Pasak V. Vismanto laivo savininkas yra melžiama karvė, iš kurios visi tik reikalauja duoti pinigų. Pasak jo, laivyba yra dideles pajamas duodantis verslas, tačiau jis reikalauja didelių išlaidų: būtina vykdyti viskių konvencijų reikalavimus ir t. t. Pasak jo, nebėra iš kur laivo savininkui nesukaupti lėšų laivynui atnaujinti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą