Laivų statykla "Baltija" švenčia penkiasdešimtmetį.

Šiandien AB "Baltijos" laivų statyklos, kurioje šiuo metu dirba šiek tiek daugiau kaip 1400 žmonių, darbuotojai dirba paskutinę dieną. Rytoj jiems prasideda atostogos ir 50 metų įmonės jubiliejui skirti renginiai. Per savo gyvavimo laikotarpį "Baltija" pastatė 394 laivus ir 66 plaukiojančiuosius dokus. Norint visus juos išrikiuoti į vieną eilę reikėtų apie 40 km krantinės. Taigi Klaipėdos uoste jie nesutilptų.
Jau antri metai nuo liepos mėnesio antros savaitės, šiemet nuo liepos 5 d., "Baltijoje" stabdomas gamybos procesas ir visi jos darbuotojai išleidžiami trim savaitėms atostogų. Dirbti lieka tik remonto tarnybos, kurios atlieka įrengimų profilaktiką, būtinus remonto darbus, kad gamyklos materialinė bazė būtų paruošta būsimiems darbams. Vykstant gamybos procesui tai padaryti būna gana sunku.
Rytoj įmonėje organizuojama atvirų durų diena, kad darbuotojai galėtų parodyti šeimų nariams savo darbo vietas. Rytoj penkiasdešimtmečio proga bus atidarytas įmonės muziejus, kuriame bus galima susipažinti su įmonės istorijos momentais. Beje, "Baltija" iki šiol muziejaus neturėjo. Vakare vyks iškilmingas minėjimas Dramos teatre, kuriame turėtų dalyvauti Seimo ir Vyriausybės atstovai, Klaipėdos apskrities ir miesto vadovai, įmonių, su kuriomis bendradarbiauja "Baltija", atstovai. Poryt, šeštadienį, visiems bendrovės darbuotojams organizuojamas sąskrydis netoli Karklės esančioje vaikų poilsio stovykloje.

Vadovavo 8 direktoriai

1952 m. liepos 28 d. buvo paskirtas pirmas laivų statyklos direktorius V. Majorovas, kuris atvyko į Klaipėdą iš Astrachanės ir vadovavo įmonei iki 1956 m. Tad 1952 m. liepa laikoma "Baltijos" laivų statyklos gimimo diena. Žinoma, įmonės statyba prasidėjo anksčiau. 1946 m. liepos 6 d. Sovietų sąjungos Ministrų Taryba išleido įsakymą įkurti įmonės statybos direkciją, kuri turėjo suderinti gamybos projektą, organizuoti įmonės statybą ir parengti ją gamybos procesui.
Per visą tą laikotarpį įmonei vadovavo 8 direktoriai. Vienintelis klaipėdietis tarp jų - dabartinis generalinis direktorius Viktoras Stulpinas, kuris yra aštuntasis bendrovės vadovas, šias pareigas pradėjo eiti 1991 m. Prieš jį nuo 1983 m. iki 1991 m. vadovavo Georgijus Krukas, o nuo 1971 iki 1983 m. Vitalijus Podleskis (Vitalij Podleskij), kuris, ko gero, V. Stulpino manymu, daugiausiai nuveikė "Baltijos" labui.
V. Podleskiui pradėjus vadovauti buvo vykdomos gyvenamųjų namų statybos mieste. Tais laikais didelė problema darbuotojams buvo gyvenamosios vietos neturėjimas. Tad "Baltija" ūkiniu būdu statė butus savo darbuotojams Rumpiškės, Ryšininkų gatvėse, buvusiame žvejybos uosto rajone. Jam direktoriaujant buvo įdiegta daug pažangių techninių naujovių pačioje įmonėje.
Tarp "Baltijoje" dirbančių žmonių tokių, kurie dirbtų nuo 1952 metų nebėra. Tačiau dar tedirba 18 žmonių, kurie šioje gamykloje jau triūsia 40 ir daugiau metų. Seniausiai, 48 metus, čia dirba Vytautas Simonavičius, korpusinio cecho laivų detalių lenkėjas. Jubiliejaus proga ketinama pagerbti ir ilgiausiai bendrovėje išdirbusius žmones.

Kai duso nuo užsakymų stygiaus

V. Stulpinui pradėjus vadovauti įmonės padėtis buvo gana sunki, kadangi buvo prarasta rinka Rusijoje. Šalyje labai sparčiai augo infliacija, gamybos apimtys ženkliai sumažėjo. Perėjimas nuo planinės prie rinkos ekonomikos "Baltijai" skaudžiai atsiliepė, nes neturėta patirties. Galima sakyti, jog viską teko pradėti praktiškai nuo nulio. Iki tol, kol Klaipėdos laivų statyklą įsigijo danai, reikšmingiausias įvykis buvo "Baltijos" ir tuometinės AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LISCO) bendradarbiavimas.
Prieš tai vyko ilgos ir sunkios derybos, kurioms tarpininkavo tuo metu buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, puikiai supratęs susidariusią situaciją. Tuo metu "Laivininkystė" planavo vystyti savo laivyną, o "Baltija" duso nuo užsakymų stygiaus. "Laivininkystės" vadovybė ne itin pasitikėjo "Baltija", kadangi ji iki to laiko statė praktiškai tik žvejybos laivus, o LISCO reikėjo prekybinių laivų. Tačiau J. Biržiškis sugebėjo įtikinti LISCO vadovybę statyti laivus "Baltijoje".
Taigi čia buvo pastatyti motorlaiviai "Vytautas" ir "Gediminas". Praktika parodė, jog tai geri laivai. Paskui čia "Laivininkystei" buvo statomi šeši vadinamosios ispaniškos serijos laivų korpusai, o baigti statyti laivai buvo Ispanijoje. V. Stulpino manymu, jeigu LISCO tuo metu nebūtų turėjusi finansinių sunkumų ir būtų tuos laivus stačiusi "Baltijoje" iki galo, jie būtų buvę dar geresni.

Kasmet investuojama apie 10 mln.

Paskui įmonei pasisekė - pavyko surasti neblogą strateginį partnerį - Danijos Odensės laivų statyklą, kuri privatizavo "Baltiją". Pastaroji pati milijoninių lėšų, kurios būtinos laivų statybos versle, nebūtų suradusi, o modernizuoti gamybą buvo būtina. Be to, partneris turėjo gana nemažą rimtų užsakymų statyti laivus portfelį. Pradėjus "Baltijoje" šeimininkauti danams buvo pastatyti 3 nedideli vilkikai ir keturi sudėtingi ofšoriniai laivai, skirti aptarnaujanti naftos gręžinių platformas jūroje.
Apskritai atėjus danams gamybos apimtys pradėjo augti, didėti darbo našumas. Pernai metai "Baltijai", generalinio direktoriaus teigimu, buvo vieni iš geriausių metų per pastarąjį laikotarpį. 2001-aisiais investuota apie 15 mln. Lt. Dirbdama kartu su Odensės laivų statykla "Baltija" į gamybą kasmet investuoja ne mažiau kaip 10 mln. Lt.

Padėtis rinkoje bloga

Pasak V. Stulpino, šiemet situacija sunkėja, nes laivų statybos būklė ir pasaulyje, ir Europoje gana sunki - labai prasta rinka. Šiandien laivų statytojų pajėgumai, ko gero, du kartus viršija paklausą, tad laivų kainos labai žemos, konkurencija didžiulė. Generalinio direktoriaus manymu, situacija jau pasiekė dugną. Kiekvienais metais tikimasi, kad prasidės kilimas. Esant dabartinei padėčiai laivų statyklai išgyventi yra labai sunku. Prieš kelias dienas pasiekė bloga žinia: jau skelbiama apie Lenkijos Ščecino laivų statyklos, kuri dar prieš kelerius metus klestėjo, bankrotą. Taigi ir Klaipėdos laivų statytojams dar gana sunkus bus artimiausias laikotarpis ir jiems reikės daug jėgų ir pastangų norint išsilaikyti.
"Baltija" ploto atžvilgiu realių galimybių plėstis nebeturi: iš vienos pusės marios, iš kitos miestas, o iš šonų kaimynai, kurie savo teritorijų neužleis. Įmonės gamybos plotai jau išnaudojami maksimaliai. Šiandien gamybos augimas "Baltijoje" galimas tik darbo našumo didėjimo sąskaita.
Turint omenyje tai, kad įmonė statyta prieš 50 metų, kai kurie pastatai jau nebeatitinka šiandienos sąlygų. Kelias būtų vienas - griauti, tai ką galima, ir bandyti statyti naujus modernius cechus, kurių dėka būtų galiam didinti gamybos efektyvumą. Tačiau tam reikalingos milžiniškos lėšos. O kad jos būtų pateisinamai investuotos, reikia matyti rinką, reikia turėti užsakymų portfelį. "Šiandien aš nematau tokių rinkos sąlygų, kad mes galėtume pradėti galvoti apie tokių planų įgyvendinimą",- sako V. Stulpinas.

Horizonte - gatavi laivai

Vis dėlto "Baltija" neatsisako planų ir ateityje statyti gatavus laivus, tam yra išlaikiusi ir gamybinių pajėgumų potencialą, ir specialistus.
Prieš porą savaičių V. Stulpinui teko lankytis pas premjerą A. Brazauską ir iš jo paties lūpų išgirsti, kad priimtas sprendimas statyti dar vieną keltą AB "Smiltynės perkėla", kadangi padidėjo žmonių ir transporto antplūdis į Smiltynę. Generalinio direktoriaus manymu, "Baltija" yra viena iš realių kandidačių statyti keltą, nes ji jau turi patirties: "Baltija" jau yra pastačiusi AB "Smiltynės perkėla" 4 keltus.
Kol kas "Baltija" toliau gamins laivų antstatus ir blokus, kurie yra vadinami strateginiais produktais, nes gaminami Odensės laivų statybos kompanijų grupei. O gamybos apimčių didėjimą ar mažėjimą lems rinka, kuri šiandien, deja, yra labai nepalanki.
"Visi mūsų tikslai esant krizinei padėčiai dabartinėje rinkoje - siekti konkurentabilumo. Čia svarbūs trys faktoriai: pirmas - mūsų kaip partnerių patikimumas visomis prasmėmis lyginant su kitais rinkos dalyviais, antras - kad gaminio kokybė atitiktų tuos lūkesčius, kuriuos diktuoja rinka ir klientas, trečias - siūlyti gerą kainą. Šiandien dėl šių dalykų mes turime kiekvieną dieną kovoti",- sakė V. Stulpinas.

Išvakarėse - sertifikatas ISO9001:2000

Įmonės generalinį direktorių vis dėlto džiugina tai, kad šiandien "Baltija" yra stabili šiuolaikinė sunkiosios pramonės įmonė, patikima partnerė savo užsakovams. Smagu, kad, palyginti su ankstesniais metais, dabar praktiškai maksimaliai išnaudojami visi gamybos plotai.
Beje, prieš porą savaičių, galima sakyti, jubiliejaus išvakarėse, LLOYD registras įvertino bendrovės darbą, išduodamas jai kokybės valdymo sistemos sertifikatą ISO9001:2000. Tai reiškia, kad "Baltijos" kokybės valdymo sistema atitinka tarptautinį standartą ISO9001:2000 Kokybės valdymo sistemos sertifikatas bendrovei bus oficialiai įteiktas rytoj iškilmingo minėjimo jubiliejaus proga metu.
Laivų statyklos "Baltija" generalinis direktorius V. Stulpinas savo žmonėms linki pirmiausia kuo geresnės sveikatos, gerovės jų šeimoms, darbo kolektyvui - didelio užsakymų portfelio, kiekvienam darbuotojui - suprasti visai įmonei šiandien keliamus uždavinius. Jis norėtų, kad 50 metų gyvuojančios įmonės žmonės ir toliau visi kartu eitu tuo keliu siekdami, kad "Baltija" išliktų, kad ji pasiektų dar geresnį lygį ir kad visada turėtų savo nišą rinkoje.