Lapkričio 23-ioji: vardadieniai, dangaus kūnai, istorija

Lapkričio 23-ioji - Lietuvos karių diena. 1918 metų vasario 16 dieną buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas, o tų pačių metų lapkričio 23 dieną - sukurta Lietuvos kariuomenė, išleistas pirmasis įsakymas kurti Lietuvos ginkluotąsias pajėgas.

Pasak istorikų, Lietuvos kariuomenė buvo kuriama labai sunkiomis sąlygomis, nes 1918 metų pabaigoje po Pirmojo pasaulinio karo iš Lietuvos traukėsi vokiečių kariuomenė ir jos pėdomis žygiavo Raudonoji armija.

Pirmieji Lietuvos kariuomenę organizuoti ėmėsi lietuviai karininkai, grįžę iš Rusijos. Mat dar 1917 metais Rusijos lietuvių karių iniciatyva buvo sukurta Lietuvių karininkų sąjunga. Buvo sukurti atskiri dariniai: pusantro tūkstančio karių lietuvių batalionas Vitebske, atsargos batalionas Smolenske, lietuvių batalionas Rovno mieste, Vytauto Didžiojo batalionas Sibire ir kitokie dariniai. Tačiau Karininkų sąjunga ir dariniai buvo priversti išsiskirstyti po Spalio revoliucijos.

Jau 1918 metais naujos kariuomenės laukė pirmasis išbandymas - iki 1920 metų trukusios Lietuvos laisvės kovos su rusų bolševikais, bermontininkais ir lenkais.

Lapkričio dvidešimt trečioji, trečiadienis - 327-oji metų diena (trečioji 48-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 38 dienos.

Savo vardadienius šiandien švenčia: Adelė, Doviltas, Klemensas, Liubartas;

rytoj: Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė;

poryt: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė.

Dangaus kūnai

Saulė šiandien teka 8.04, leidžiasi 16.06. Dienos ilgumas - 8.02.

Šeštąją delčios dieną Mėnulis teka 5.34, leidžiasi 14.41.

Saulė Šaulio ženkle.

Protingos mintys

"Politika yra mokėjimas pasiekti jėgų pusiausvyrą" (A. Morua).

Lietuva lapkričio 23-iąją

1629 m. švedai įžengė į Klaipėdą ir užvaldė beveik visą Kuršių neriją.

1851 m. Ožkabaliuose, Bartninkų valsčiuje, gimė tautinio judėjimo veikėjas, kultūros istorikas, aušrininkas, tautosakininkas, publicistas, gydytojas, Vasario 16-osios Akto signataras daktaras Jonas Basanavičius. Mirė 1927 m. Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.

1881 m. gimė skulptorius Petras Rimša, vienas iš Lietuvių dailės draugijos kūrėjų, išgarsėjęs medalių kūryba.

1918 m. pradėta kurti Lietuvos kariuomenė - įsteigtas Lietuvos kariuomenės generalinis štabas, paskelbtas įsakymas organizuoti 1-ąjį pėstininkų pulką.

1934 m. į Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelį pervežti ir palaidoti Nežinomo kareivio palaikai.

1940 m. Lietuvos TSR panaikintos ligonių kasos ir įvestas nemokamas socialinis draudimas.

1989 m. Kauno karo muziejaus sodelyje padėtas kertinis akmuo paminklui "Žuvusiems už Lietuvos laisvę".

2000 m. Vilniaus Katedros aikštėje pašventinta nauja Lietuvos kariuomenės vėliava.

2002 m. po NATO viršūnių susitikimo Prahoje, kur Lietuva buvo pakviesta prisijungti prie Aljanso, Vilniuje viešėjo JAV Prezidentas George W. Bush. Svečias susitiko su Lietuvos Prezidentu Valdu Adamkumi, Seimo Pirmininku Artūru Paulausku, Ministru Pirmininku Algirdu Brazausku bei į Vilnių ta proga atvykusiais Latvijos ir Estijos Prezidentais Vaira Vyke-Freiberga ir Arnoldu Ruuteliu. Dž. V. Bušas buvo apdovanotas Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. Vėliau Rotušės aikštėje JAV vadovas pasveikino Lietuvos žmones su pakvietimu į NATO.

2003 m. JAV Prezidento George W. Busho apsilankymo Lietuvoje metinių proga ant Vilniaus rotušės fasado atidengta lenta, kurioje lietuvių ir anglų kalbomis iškalta G. W. Busho Vilniuje pasakytos kalbos citata - "Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps ir Jungtinių Amerikos Valstijų priešu".

2007 m. Prezidentui Valdui Adamkui per oficialų vizitą Gruzijoje įteiktas šios Kaukazo valstybės apdovanojimas - šv. Jurgio ordinas. Šis Gruzijos apdovanojimas yra teikiamas už ypatingus nuopelnus demokratijai ir laisvei.

2007 m. Lietuvos disko metikas Virgilijus Alekna Prancūzijos sostinėje Paryžiuje inauguruotas Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) sporto čempionu. Šis titulas dukart olimpiniam ir dukart pasaulio čempionui suteiktas liepos 31 d. už veiklą, propaguojant sportą mokyklose.

Įdomiausi lapkričio 23-iosios įvykiai pasaulio istorijoje

1531 m. Šveicarijoje pasirašius Kapelio taikos susitarimą baigėsi antrasis pilietinis karas, o Romos katalikų teritorijos buvo pripažintos Šveicarijos Konfederacijos dalimi.

1585 m. mirė anglų kompozitorius Thomas Tallis, vienas pirmųjų pradėjęs rašyti muziką naujajai anglikonų liturgijai.

1804 m. gimė Franklin Pierce, 14-asis JAV prezidentas, valdęs 1853-1857 metais.

1876 m. gimė ispanų kompozitorius Manuel de Falla. Labiausiai jis išgarsėjo simfoninėmis impresijomis fortepijonui ir orkestrui "Naktys Ispanijos soduose" bei baletu "Trikampė skrybėlė".

1887 m. gimė britų aktorius Boris Karloff, tikrasis vardas William Henry Pratt. Jis labiausiai išgarsėjo pabaisos vaidmeniu filme "Frankenšteinas".

1889 m. San Francisko bare "Palais Royal Saloon" pasirodė pirmasis muzikinis automatas.

1890 m. po tėvo Viljamo III mirties Olandijos karaliene tapo dešimtmetė princesė Vilhelmina.

1933 m. gimė lenkų kompozitorius Krzysztof Penderecki. Jis, be kitų, sukūrė pasiją pagal Luką bei instrumentinį kūrinį "Rauda Hirosimos aukų atminimui".

1961 m. Dominikos Respublika savo sostinės Siudad Truchiljo pavadinimą pakeitė į Sant Domingą.

1980 m. per 7,2 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimą pietinėje Italijos dalyje žuvo 2 tūkst. 735 žmonės, o mažiausiai 7,5 tūkst. buvo sužeisti.

1983 m. protestuodama prieš JAV sparnuotųjų raketų dislokavimą Europoje Sovietų Sąjunga pasitraukė iš derybų Ženevoje dėl ginkluotės apribojimo.

1994 m. Indijos policijai Nagpūro mieste išvaikant demonstraciją sutrypta mažiausiai 111 žmonių, daugiausia moterys ir vaikai.

1996 m. 125 žmonės žuvo, kai prie Komorų salų, tikriausiai pasibaigus degalams, į jūrą nukrito pagrobtas aviakompanijos "Ethiopian Airlines" lėktuvas "Boeing 767" su 163 keleiviais ir 12 įgulos narių.

2001 m. Jungtinių Tautų karo nusikaltimų tribunolas apkaltino buvusį Serbijos prezidentą Slobodaną Miloševičių dėl Bosnijoje vykdyto genocido.

2003 m. iš posto pasitraukė Gruzijos prezidentas Eduardas Ševardnadzė. Jis pasidavė opozicijos protestuotojams, kurie šturmavo parlamento pastatą, skelbdami "aksominę" revoliuciją ir reikalaudami jo atsistatydinimo.

2004 m. liberalusis Ukrainos opozicijos lyderis Viktoras Juščenka paskelbė save šalies prezidentu, simboliškai prisiekdamas parlamente, kai gatvėse prasidėjo protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų.