Lapkričio dvidešimt ketvirtoji, ketvirtadienis - 328-oji metų diena (ketvirtoji 48-osios metų savaitės diena), iki Naujųjų metų lieka 37 dienos.
Savo vardadienius šiandien švenčia: Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė;
rytoj: Germilė, Jaukanta, Jaukantas, Jaukantė, Jaumantas, Jaumantė, Katarina, Katrė, Katryna, Kotrė, Kotryna, Santautas, Santautė, Sanvyda, Sanvydas, Sanvydė, Trynė;
poryt: Dobilas, Dobilė, Krizostomas, Leonardas, Silvestras, Vaigeta, Vygantė.
Dangaus kūnai:
Saulė šiandien teka 8.05, leidžiasi 16.05. Dienos ilgumas - 8.00.
Septintąją delčios dieną Mėnulis teka 7.02, leidžiasi 15.16.
Saulė Šaulio ženkle.
Protingos mintys:
"Didelių darbų sėkmė dažnai priklauso nuo smulkmenų" (Livijus).
Lietuva lapkričio 24-ąją
1936 m. Klaipėdoje gimė lietuvių literatūros tyrinėtojas, kritikas Algis Samulionis.
1990 m. įsteigta Lietuvos liberalų sąjunga.
1992 m. Lietuva ir Kataras užmezgė diplomatinius santykius.
1995 m. Čekijos Respublikos Prezidentas Vaclavas Havelas priėmė Lietuvos Ministrą Pirmininką Adolfą Šleževičių.
1997 m. UNESCO būstinėje Paryžiuje pristatyta senųjų Lietuvos knygų paroda.
2002 m. Vilniuje su neoficialiu vizitu viešėjo Lenkijos Prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksander Kwasniewski).
Įdomiausi lapkričio 24-osios įvykiai pasaulio istorijoje
1572 m. mirė škotų protestantų reformatorius Džonas Noksas (John Knox). Jis Škotijoje įkūrė presbiterionų judėjimą ir parašė veikalą "Reformacijos Škotijoje istorija".
1632 m. gimė Nyderlandų filosofas Benediktas Spinoza (Benedikt Spinoza).
1642 m. kapitonas Abelis Tasmanas (Abel Tasman) atrado salą, kuri vėliau buvo pavadinta jo vardu - Tasmanija.
1655 m. gimė Švedijos karalius Karolis XI, įtvirtinęs absoliučią monarchiją, gyvavusią iki 1718 metų.
1784 m. gimė 12-asis JAV prezidentas Zacharijas Teiloras (Zachary Taylor). Šis karo žygiais pagarsėjęs vadas prezidentu buvo išrinktas po 1846-1847 metų Meksikos karo.
1848 m. mirė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas, ministras pirmininkas ir artimas karalienės Viktorijos patikėtinis lordas Melburnas (Melbourne). Vėliau jo vardu buvo pavadintas Australijos miestas.
1859 m. išleistas Čarlzo Darvino (Charles Darwin) veikalas "Rūšių atsiradimas" (visas pavadinimas "Rūšių atsiradimas natūraliosios atrankos būdu, arba Pranašesnių veislių išlikimas kovoje dėl būvio").
1864 m. gimė prancūzų tapytojas Anri Tulūz-Lotrekas (Henri de Toulouse-Lautrec).
1916 m. mirė JAV gimęs britų išradėjas seras Hairamas Maksimas (Hiram Maxim), labiausiai pagarsėjęs tuo, kad išrado kulkosvaidį, vėliau pavadintą jo vardu.
1922 m. mirties bausme nubaustas airių rašytojas ir respublikonų judėjimo dalyvis Robertas Erskinas Čaildersas (Robert Erskine Childers).
1929 m. mirė prancūzų valstybės veikėjas Žoržas Klemensas (Georges Clemenceau), du kartus buvęs Prancūzijos ministru pirmininku ir 1919 metais pirmininkavęs Versalio taikos konferencijai.
1963 m. Dalaso policijos skyriuje nušautas JAV prezidento Džono F. Kenedžio (John F. Kennedy) žudikas Li Harvis Osvaldas (Lee Harvey Oswald).
1969 m. prieš karo teismą stojo JAV armijos leitenantas Viljamas L. Kelis (William L. Calley), kaltintas tuo, jog 1968 metais Vietnamo Mi Lai kaime nužudė daugiau kaip 100 civilių.
1976 m. per žemės drebėjimą Turkijoje žuvo 5 tūkst. 291 žmogus, o dar daugiau kaip 5 tūkst. buvo sužeisti.
1989 m. po masinių demonstracijų Prahoje atsistatydino visas Čekoslovakijos komunistų partijos prezidiumas bei sekretoriatas su Milošu Janošu priešakyje.
1991 m. nuo AIDS mirė popžvaigždė, Didžiosios Britanijos grupės "Queen" dainininkas Fredis Merkuris (Freddie Mercury).
1992 m. Kinijos pietvakariuose sudužus lėktuvui "Boeing 737" žuvo 141 juo skridęs žmogus. Tai buvo daugiausiai aukų pareikalavusi aviakatastrofa Kinijos istorijoje.
1995 m. Airijoje įvyko referendumas dėl skyrybų legalizavimo - 50,28 proc. rinkėjų balsavo už tai, kad būtų panaikintas 70 metų galiojęs draudimas skirtis.
2000 m. Jugoslavijos prezidentas Vojislavas Koštunica pirmą kartą po socialistinės Jugoslavijos iširimo atvyko į Kroatiją, kur Zagrebe dalyvavo Balkanų šalių ir Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
2004 m. Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas (Jacques Chirac) atvyko į Libiją ir tapo pirmuoju Prancūzijos valstybės vadovu, apsilankiusiu Libijoje nuo 1951 metų, kai ši šalis iškovojo nepriklausomybę nuo Italijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą