Beatodairiškas užsieniečių asmenvardžių rašymas originalo forma asmens dokumentuose būtų akivaizdus žaidimas su demokratija, o ne žmonių savigarbos patvirtinimas, teigia Lietuvoje viešintys latvių kalbos specialistai.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nario Gintaro Songailos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto kvietimu Vilniuje lankosi svečiai iš Latvijos - šios šalies parlamento (Saeimos) narė, buvusi šios šalies švietimo ministrė dr. Ina Druvietė ir Latvių kalbos centro direktorius Maris Baltinis.
Seimo Europos informacijos centre penktadienį svečiai pristato valstybinės kalbos politikos Latvijoje gaires, latvišką asmenvardžių rašybos modelį, tautinių mažumų švietimo sprendimus Latvijoje.
Pasak vizito rengėjų, šiuo metu Lietuvos Seime svarstomas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas kaip tik atitinkąs latvišką modelį, todėl Latvijos praktika ir santykis su Europos Sąjungos teise esąs labai aktualus.
Filologijos mokslų daktarė I. Druvietė papasakojo apie praktines problemas, kurios ištinka tokio tipo kalbas kaip latvių ir lietuvių, kai pereinama prie asmenvardžių rašybos naudojant originalias kitų kalbų formas.
Latvių kalbos centro direktorius M. Baltinis kalbėjo apie teisinius valstybinės kalbos statuso aspektus Latvijoje. "Latviškas modelis - geras kompromisas, atitinkantis tarptautinę teisę, išsaugantis oficialiosios kalbos sistemą ir teisę tautinių mažumų atstovams išreikšti savo tapatybę, dokumentuose įrašant ir neoficialią asmenvardžio formą piliečio gimtąja kalba", - sakė M. Baltinis.
Jis paminėjo, kad Latvijoje buvo bandymas pereiti prie originalios rašybos kitomis kalbomis, bet tai vyko nacių okupacijos metais.
I. Druvietės teigimu, asmenvardžių rašyba yra kalbos dalykas, todėl kalbos sistemos atsisakymas vienoje vietoje gali sukelti griūtį visoje kalbos sistemoje. "Lietuvių ir latvių kalbos yra unikalios ir bandymas jas norminti remiantis kitomis kalbomis būtų ne tik nepriimtinas, bet ir nepateisinamas", - įsitikinusi Latvijos parlamentarė.
ELTA primena, kad Lietuvos Seimas šių metų pavasarį nepalaimino Vyriausybės siūlomo projekto, pagal kurį nuo 2011 metų asmens dokumentuose pavardės galėjo būti nebelietuvinamos ir rašomos nelietuviškais rašmenimis. Tačiau parlamentarai palaikė alternatyvų siūlymą pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškai, greta kaip grafinę formą leidžiant įrašyti pavardę originalo kalba.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą