Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyrius subyrėjo – didžioji dauguma nusprendė trauktis iš partijos, kai pradėjo sklisti kalbos apie galimą liberalų atstovą mero rinkimuose – Virginijų Komskį.
„Dar nevieša, dar nevieša“, – taip apie bendradarbiavimą su liberalais kalba pats V. Komskis, tačiau neneigia, kad buvo susitikęs su Liberalų sąjūdžio pirmininku E. Gentvilu.
Pagėgių rajono meras V. Komskis DELFI teigė, kad svarstė ne vieną pasiūlymą, tačiau sprendimo nėra priėmęs. „Kalbų daug buvo. Buvo pasiūlymų ir iš kitų partijų. Renkuosi, – nekonkrečiai kalbėjo V. Komskis. – Vieni siūlo, kitų nenoriu, su kitais dar ne, dar viskas anksti, dar neapkalbėta, negalėčiau teigti, kad aš ten būsiu.“
Prieš kelias savaites Pagėgių meras lankėsi ir Seime. Jis pats sako, kad svarbiausia jo apsilankymo priežastis buvo susitikimas su Liberalų sąjūdžio frakcijos nariu Ričardu Juška, atstovaujančiu Jurbarko-Pagėgių rajonus, nors neneigia – kalbėjo ir su E. Gentvilu, tačiau, V. Komskio teigimu, „jų ne vienas buvo tų Seimo narių“.
Teigia, kad Pagėgių skyrius subyrėjo po žinios apie V. Komskį
Buvęs Liberalų sąjungos Pagėgių skyriaus pirmininkas Edgaras Kuturys apie V. Komskio ir liberalų sąsajas kalba kur kas konkrečiau. E. Kuturio teigimu, V. Komskis tapo pagrindine Pagėgių skyriaus subyrėjimo priežastimi.
„Žinau, kad jis (V. Komskis – DELFI) buvo nuvykęs į Seimą ir kalbėjo su E. Gentvilu. Ne paslaptis, kad eina toks gandas, – apie galimą V. Komskio ir liberalų bendradarbiavimą kalbėjo E. Kuturys. – Turbūt taip ir bus.“
V. Komskis prieš dvejus metus pasitraukė iš partijos „Tvarka ir teisingumas“. Iš partijos jis pasitraukė po to, kai jo brolis Kęstas Komskis dėl balsų pirkimo buvo išbrauktas iš Seimo sudėties.
„Tas jo išėjimas... Aš esu opozicijoje, opozicijos lyderis. Imuosi veiksmų, rodau blogus dalykus, parodau, kur reikia ką daryti, parodau merui, kad reikia daryti taip, jei jis yra išėjęs ir, kaip sako, yra nusiteikęs kovoti prieš tą sistemą, tačiau jis nieko nedaro, tik šneka. Veiksmų jokių neparodo, – kalbėjo E. Kuturys. – Tie patys tarnybiniai patikrinimai. Valstybės tarnybos departamentas net tris kartus įpareigojo merą pagal mano raštus pradėti tarnybinius patikrinimus, bet jis to net nepradeda. Tai ką kalbėti apie tą išėjimą iš partijos. Susidaro vaizdas, kad jis tik imituoja išėjimą ir viskas, ir toliau sėkmingai dirbs su broliu (Kęstas Komskis priklauso partijai „Tvarka ir teisingumas“, nors šių metų spalį jo narystė partijoje buvo sustabdyta dešimčiai mėnesių – DELFI).“
Pats E. Kuturys taip pat planuoja siekti Pagėgių mero posto, apie šį žingsnį jis Liberalų sąjūdžio valdybą informavo dar metų pradžioje. Beje, jis rinkimuose nusprendė dalyvauti su rinkiminiu komitetu, taip pat, kaip ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Būtent dėl šio sprendimo E. Kuturio narystė buvo sustabdyta, o vėliau jis pats nusprendė palikti partiją.
„Tą daryti nusprendžiau jau kovo mėnesį, – apie sprendimą rinkimuose dalyvauti su komitetu kalbėjo E. Kuturys. – Tai aš pirmas Lietuvoje, kuriam buvo sustabdyta narystė (Liberalų sąjūdyje – DELFI). Iš karto po to pasitraukiau.“
E. Kuturys įvardijo, kad po jo pasitraukimo iš Liberalų sąjūdžio Pagėgių skyriaus išėjo apie trisdešimt narių. „Buvo apie keturiasdešimt, trisdešimt išėjo“, – įvardijo E. Kuturys, kuris su išėjusiais nariais buria komitetą, kurį ketina pavadinti „Už permainas Pagėgių krašte“.
Ir nors V. Komskis apie bendradarbiavimą su liberalais kalba paslaptingai, E. Kuturys teigia, kad savoje aplinkoje jis atviresnis – esą E. Kuturys apie šiuos ketinimus girdėjo iš paties V. Komskio.
E. Gentvilas: man nėra priimtina, kad jei žmogus yra kažkieno brolis, tai jis jau turi būti sankcionuotas
Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas DELFI teigė, kad apie galimą liberalų ketinimą Pagėgiuose kelti V. Komskio kandidatūrą į merus išgirdo visai neseniai, partijos valdybos posėdyje, ir pridūrė, kad nieko apie tai paaiškinti negali.
Vis dėlto E. Gentivilas patvirtino, kad Seime buvo susitikęs su V. Komskiu. „Buvome. Ričardas Juška yra išrinktas Jurbarko-Pagėgių rinkimų apygardoje, kalbėjome apie vienas kito palaikymą mero rinkimuose, – kalbėjo E. Gentvilas. – Kaip suprantu, V. Komskis yra susipykęs su savo broliu Kęstu Komskiu ir žada dalyvauti mero rinkimuose. Mūsų Ričardas Juška, atrodo, irgi žada kandidatuoti mero rinkimuose Jurbarke. R. Juškos apygarda ta pati. Meras V. Komskis gali vienaip ar kitaip daryti įtaką Jurbarke esantiems rinkėjams, Seimo narys R. Juška, kuris apima dvi savivaldybes, irgi gali daryti, todėl buvo kalba apie bendradarbiavimą. Kartu pasišnekėjome apie Pagėgių skyriaus situaciją.“
E. Gentvilas teigė, kad yra susipažinęs su Pagėgių skyriaus situacija: „Po mūsų valdybos sprendimo sustabdyti skyriaus pirmininko E. Kuturio narystę partijoje, jis pats išstojo ir kiti išėjo“.
Partijos pirmininkas tikino, kad nežino tikslios priežasties, kodėl kelios dešimtys narių nusprendė pasitraukti iš partijos, tačiau neatmetė galimybės, kad taip nutiko dėl kalbų apie galimą liberalų ir V. Komskio bendradarbiavimą.
„Gali būti, kad su tuo susiję, bet aš nežinojau, dėl kokios priežasties, – teigė E. Gentvilas. – Aš supratau taip, kad partijos valdyba rugsėjo 26 dieną sustabdė E. Kuturio narystę, E. Kuturys po kelių dienų pranešė, kad jis išstoja iš partijos apskritai, o po to pasigirdo informacija, kad kažkiek žmonių išstojo paskui E. Kuturį. Aš supratau, kad partijos valdyba nuskriaudė jų lyderį, todėl kiti žmonės pasuko paskui savo lyderį“, – svarstė E. Gentvilas.
Liberalų sąjūdžio pirmininkas pabrėžė, kad V. Komskį ne itin pažįsta, esą yra matęs vos kelis kartus, nors kur kas geriau žino jo brolį Kęstą Komskį, mat jis buvo išrinktas į Seimą.
„Šiaip pas mane užsuka ne tik merai liberalai, – teigė E. Gentvilas. – Yra deklaruotas ir susitikimas su Ričardu Malinausku (Druskininkų meru – DELFI), kuris atvažiavo pasikalbėti. Pažįstu daugelį Lietuvos metų ir nežinau, ar turiu bėgti, kai žmogus ateina su mūsų Seimo nariu, o tada pasikalbame apie tą regioną ir apie mūsų partiją.“
Pats E. Gentvilas teigė šiuo metu nemanantis, kad V. Komskis galėtų eiti į rinkimus su liberalų vėliava, bet pridūrė, kad tai nuspręs ne valdyba ir ne pirmininkas, o Pagėgių skyrius. „Ką kelti kandidatu sprendžia skyrius. Manęs vis klausinėja, ar Vilniaus skyrius kels kandidatą į merus kaip konkurentą R. Šimašiui? Nežinau, – teigė E. Gentvilas. – Lygiai taip pat nežinau dėl Pagėgių skyriaus, nes tikrai nesikišu. Tai visiška skyrių kompetencija, partijos kompetencija – jei partijos skyrių sąraše yra ne partijos narių, tada partijos valdyba svarsto. Jei visi jie yra partijos nariai, valdyba „pasideda į stalčių“ ir žino, kad yra toks kandidatų sąrašas.“
Vis dėlto šią situaciją E. Gentvilas vadina kontraversiška ir teigia, kad jeigu V. Komskis į rinkimus tikrai kandidatuotų su Liberalų sąjūdžiu, valdyboje kiltų diskusijų. „Galiu garantuoti, kad diskusijos būtų didelės, – teigė E. Gentvilas. – Bet manau, kad reikia pradėti aiškintis, kas tas Komskis, ką jis yra padaręs. Man nėra priimtina, kad jei žmogus yra kažkieno brolis, tai jis jau turi būti sankcionuotas, automatizmo aš sau neleidžiu. Reikia žiūrėti pagal tai, kas ten yra ar dėl ko susipyko.“
E. Gentvilas teigė, kad atvejis svarstytinas, tačiau dar kartą pridūrė: „Dėl to, kad jis yra kažkieno brolis, automatiškai nėra blogai. O reputacine prasme, suprantu, kad gimsta problemos“.
Situacija vienoda, sprendimų priėmimas – skirtingas
E. Kuturys atsidūrė tokioje pačioje situacijoje kaip ir R. Šimašius. Pagėgių rajono politikas nusprendė kandidatuoti į mero postą su rinkiminiu komitetu, todėl buvo sustabdyta jo narystė Liberalų sąjūdyje, tačiau dėl R. Šimašiaus kilo kur kas didesnis triukšmas ir svarstymas.
„Remigijui, kai jis pasakė, kad eis su komitetu, taip pat turėjo būti sustabdyta narystė kaip ir man, tačiau to nepadarė. Matyt, tam turėjo įtakos ir žinomumas, tai sostinė ir taip toliau. Bijojo taip kardinaliai priimti it bandė išlaviruoti“, – svarstė E. Kuturys.
Pagėgių politikas svarstė ir dėl kito partijos sprendimo – kodėl Pagėgių skyriaus sprendimas nebuvo anuliuotas, o Vilniaus – buvo? „Aš turiu tokį patį skyriaus sprendimą, tačiau mūsų skyriaus sprendimo nenaikino. Iš karto kirto per mane, – kalbėjo E. Kuturys. – Taikomi skirtingi standartai, nors jie deklaruoja demokratiją.“
Anot E. Kuturio, apie galimą narystės sustabdymą jis nė nebuvo įspėtas, esą apie tai sužinojo tik tuo metu, kai buvo informuotas apie sustabdytą narystę.
R. Šimašiaus ir E. Kuturio situacijos identiškos, tačiau Liberalų sąjūdžio pirmininkui E. Gentvilui tai nekelia nuostabos. „Liepos 10 dieną partijos Etikos ir skaidrumo komisija sprendė Pagėgių skyriaus klausimą ir skyrių dalyvavimo komitetais klausimą. Komisija nurodė, kad partijos valdyba turi reglamentuoti santykį tarp komitetų ir partijos skyrių. Tik vakar savo sprendimu, ketvirtu punktu, mes reglamentavome tą santykį, kur pasakėme, kad partijos narys, dalyvaujantis rinkimų komitete, automatiškai sustabdoma jo narystė“, – teigė E. Gentvilas.
Partijos pirmininkas teigė, kad rugsėjo 26 dieną šio valdybos sprendimo nebuvo, todėl E. Kuturio klausimas buvo personalizuotas.
E. Gentvilas nesistebi, kad šios dvi vienodos situacijos nuskambėjo visiškai skirtingai. Esą R. Šimašius – buvęs partijos pirmininkas ir viskas buvo sprendžiama sostinėje, o E. Kuturys daugeliui esą net nežinomas. „Aš pažįstu E. Kuturį, nors dauguma valdybos narių net nepažįsta“, – apie buvusį Pagėgių skyriaus pirmininką kalbėjo E. Gentvilas.
V. Grubliauskas: kai kūrėsi Liberalų sąjūdis, ne apie visai tokį požiūrį buvo kalbama
Į rinkimus keliauti su rinkiminiu komitetu svarsto ir Klaipėdos miesto meras liberalas Vytautas Grubliauskas, nors DELFI teigė, kad dar nėra tvirtai apsisprendęs. Tiesa, tapti Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyriaus kandidatu jam nepavyko – juo tapo dabartinį merą partijos rinkimuose aplenkęs Seimo narys Simonas Gentvilas.
„Kalbų buvo ir yra visokių, – apie galimybę rinkimuose dalyvauti su rinkiminiu komitetu kalbėjo V. Grubliauskas. – Laiko dar šiek tiek turiu. Sprendimas, kuriuo keliu pasukti, dar brandinamas.“
Klaipėdos liberalas neslėpė, kad Vilniaus skyriaus situacija jį neramina. „Vilniuje, aplink Vilnių ar su Vilniaus skyriaus sprendimais sietina situacija, partijos vadovaujančių institucijų sprendimai ar požiūris nuteikia labai filosofiškai. Pasakysiu atvirai: kai kūrėsi Liberalų sąjūdis, teko būti prie jo lopšio, turbūt ne apie visai tokį požiūrį ir ne visai apie tokias vertybes buvo kalbama ir įsivaizduojama. Bet yra kaip yra, sprendimų ieškoma.“
Klaipėdos skyrius jau pasirinko savo kandidatą, tačiau meras V. Grubliauskas vardijo ir kitas galimybes likti kartu su liberalais rinkimuose: „Eiti kartu sąraše, palaikymo komandoje“.
„Visos galimybės įmanomos ir visos svarstomos, – teigė V. Grubliauskas. – Dabar turbūt ne tiek svarbu forma, kiek atsakomybės už pradėtus darbus, kuriuos reikia tęsti, suvokimas, už veržlų ir dinamišką miesto kursą, už ryškius labai aiškius bei konkrečius pokyčius. O ta platforma, kurioje to siekti, turbūt antrinis klausimas.“
V. Grubliauskas teigė stebinti liberalų situaciją ir teigė, kad kai kurie sprendimai ne visada sutampa su jo asmenine nuomone. „Tai, kad pavojingų ir sunkiai prognozuojamų tendencijų gausa pastebima partijoje, ypač partijos vadovybėje, yra faktas, kurį pastebi visa Lietuva. Nežinau, ar pastebi pati vadovybė, – kalbėjo V. Grubliauskas ir sukonkretino įvardytas tendencijas. – Neišnaudojamos visos galimybės tartis ir susitarti, nueinama paprasčiausiu keliu stabdyti, šalinti ar dar kitaip naudoti jėgos principą. Deja, pastaruoju metu man susidaro įspūdis, kad gyvenama pagal tą principą, kad jėga yra tiesa, o ne jėga yra tiesa. Nors čia galbūt reikėtų ne apie tiesą reikėtų kalbėti, o apie pasirinkimo laisvę, pasirinkimų sprendimo laisvę – pasirinkimo laisvė, skyriaus autonomija, savarankiškumo laisvė yra jėga, bet ne jėga yra vienoks ar kitoks sprendimas žiūrint iš Vilniaus pozicijos.“
Klaipėdos miesto meras teigė, kad jo nuomonė ne visada sutampa su partijos nuomone, tačiau savo išsakytus žodžius nenorėjo vadinti kritika. „Nesakyčiau, kad kritiškai kalbu apie liberalus. Stengiuosi kalbėti tą, ką jaučiu ir ką matau, nevyniodamas į vatą, bet jokiu būdu neplakdamas ir neketvirčiuodamas. Aš šiandien esu šios partijos narys, buvau prie partijos ištakų ir aš esu, sakyčiau, politikas, kuris gyvena pagal tam tikrus politinio korektiškumo standartus ir principus. Bet tai jokiu būdu neatima galimybės partiją vertinti adekvačiai“, – teigė V. Grubliauskas.
Pasidomėjus, ar V. Grubliauskas svarsto ateities klausimą – toliau likti su liberalais ar trauktis iš jų rato, meras atsakė nekonkrečiai. „Galima visaip vadinti: abejonės, svarstymai, pamąstymai – tegul kiekvienas pasirenka savo žodį, bet buvau, esu ir jeigu liksiu, tai liksiu pakankamai savo nuomonę turinčiu ir nebijančiu išsakyti nariu, – kalbėjo V. Grubliauskas. – O sprendimai bus. Kokie jie bebūtų, jie vis tiek bus, nes esminis klausimas – lieki ar nelieki politikoje. Aš savo atsakymą turiu, o pasakysiu jį galutinai apsisprendęs dėl vienokio ar kitokio veiksmo viena ar kita kryptimi.“
V. Grubliauskas įvardijo, kad yra visokių svarstymų, tačiau išgirdęs klausimą, su kokia politine jėga matytų tolimesnį kelią, jei atsiskirtų nuo liberalų, nenorėjo atsakyti. „Nenorėčiau apie tai kalbėti, nes tai būtų aiškus įvardijimas, kad kažkur traukiuosi, – teigė V. Grubliauskas. – Aš to nesakau, bet politikui svarbu svarstyti visus variantus ir situacijas. Būdamas politiku tą ir darau.“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą