Savo vardadienius šiandien švenčia: Gantautė, Jotvingas, Jotvingė, Jotvingis, Marijona, Marijonas, Martinjonas, Napoleonas;
rytoj: Abdonas, Anatolijus, Heliodoras, Liaudbaras, Liaudmantas, Liaudmantė, Liaudmina, Liaudminas, Liaudminė, Rytė, Rytis, Tomas, Vaidilas, Vaidilė;
poryt: Berta, Birutė, Gedenė, Gedenis, Gedgailas, Gedgailė, Malvina, Skalvis, Teodora, Teodoras, Ulrika, Ulrikas.
Dangaus kūnai
Saulė šiandien teka 4.47, leidžiasi 21.58. Dienos ilgumas - 17.11.
Antrąją jaunaties dieną Mėnulis teka 6.01, leidžiasi 22.22.
Saulė Vėžio ženkle.
Protingos mintys
"Kas yra visur, to niekur nėra" (Seneka).
Lietuva liepos 2-ąją
1639 m. pradėti švęsti Žemaičių Kalvarijos Švenčiausios Mergelės Marijos apsilankymo atlaidai.
1937 m. žinomų muzikų ir visuomenės veikėjų komisija priėmė Vytauto Didžiojo Karo muziejaus bokšto karilioną.
1940 m. iš Lietuvos kariuomenės atleisti karo kapelionai.
1947 m. Londone įkurta Didžiosios Britanijos Lietuvių sąjunga.
1995 m. Atėnuose Europos vyrų krepšinio čempionato finale Lietuvos rinktinė, pralaimėjusi jugoslavams 96:90, pelnė sidabro medalius.
1997 m. įsteigtas Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas.
2000 m. įkurta Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga, vadovaujama Gedimino Vagnoriaus.
2003 m. į Vilnių iš Berlyno atvežtas 1255 metų karaliaus Mindaugo dovanojimo raštas, patvirtintas vieninteliu išlikusiu valdovo antspaudu. Šis, beveik milijonu litų įvertintas, unikalus dokumentas buvo eksponuojamas Arsenale surengtoje parodoje, skirtoje Mindaugo karūnavimo 750 metų jubiliejui.
2004 m. Kinijos Sudžau mieste vykusioje UNESCO Pasaulio paveldo komiteto sesijoje Kernavės archeologinė vietovė įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą.
2005 m. Kaliningrade miesto 750-ies metų jubiliejaus proga atidarytas lietuviškas skveras, kurio akcentas - skulptoriaus Artūro Sakalausko sukurtas paminklas Liudvikui Rėzai. Šį skverą Kaliningradui padovanojo šeši Lietuvos miestai - Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys ir Neringa.
2008 m. Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui 1990 metų blokados fondo vertybes iki šių metų gruodžio 31 dienos perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui, o specialiojoje fondo sąskaitoje esančius grynuosius pinigus - 73,3 tūkst. litų - pervesti į valstybės biudžetą. Pats fondas likviduotas.
Įdomiausi pasaulio istorijoje liepos 2-osios įvykiai
622 m. pranašas Muhamedas kartu su pirmąja musulmonų bendruomene persikėlė iš Mekos į Mediną. Ši diena - musulmonų kalendoriaus atskaitos taškas, šiandien viso pasaulio musulmonai švenčia "hidžrą".
1566 m. mirė prancūzų gydytojas ir astrologas Nostradamas (Michel de Notre-Dame).
1714 m. gimė vokiečių kompozitorius, operų "Orfėjas ir Euridikė", "Alcestė" ir kitų autorius Kristofas Vilibaldas Gliukas (Christoph Willibald Gluck).
1778 m. mirė Žanas Žakas Ruso (Jean-Jacques Rousseau), Šveicarijoje gimęs prancūzų filosofas, iškėlęs "Laisvės, lygybės ir brolybės" šūkį.
1819 m. Didžiojoje Britanijoje priimtas "Gamyklų įstatymas", draudžiantis vaikams iki devynerių metų dirbti tekstilės fabrikuose, o paaugliams iki 16 metų leidžiantis dirbti ne ilgiau kaip 12 valandų per dieną.
1850 m. nukritęs nuo žirgo žuvo Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas ir konservatorių partijos įkūrėjas seras Robertas Pylas (Robert Peel).
1853 m. rusų kariuomenė persikėlė per Pruto upę ir įsiveržė į Turkiją - taip prasidėjo Krymo karas.
1881 m. Vašingtone peršautas 20-asis JAV prezidentas Džeimsas Garfyldas (James Garfield), jis mirė rugsėjo mėnesį.
1900 m. Vokietijoje į orą pakilo pirmasis grafo Ferdinando fon Cepelino (Ferdinand von Zeppelin) orlaivis.
1915 m. Paryžiuje mirė Meksikos karininkas ir ilgametis prezidentas - nuo 1877 iki 1911 metų - Portirijas Diasas (Portirio Diaz).
1922 m. gimė Pjeras Kardenas (Pierre Cardin), garsus prancūzų modeliuotojas ir verslininkas, kurio firmose įvairiose pasaulio šalyse dirba per 180 tūkstančių žmonių.
1937 m. bandydami apskristi aplink pasaulį, virš Ramiojo vandenyno dingo Amelija Erhart (Amelia Earhart) ir jos padėjėjas Fredas Nunanas (Fred Noonan).
1940 m. vokiečių povandeninis laivas torpedavo lainerį "Arandora Star", kuriuo į Kanadą buvo gabenami kaliniai vokiečiai ir italai. Daugiau kaip 750 kalinių ir įgula paskendo.
1940 m. Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) įsakė pradėti rengti Anglijos puolimo planą.
1961 m. nusišovė Ernestas Hemingvėjus (Ernest Hemingway), jam didžiausią literatūrinę šlovę atnešė romanai "Atsisveikinimas su ginklais" bei "Kam skambina varpai".
1964 m. JAV prezidentas Lindonas Džonsonas (Lyndon Johnson) pasirašė Pilietinių teisių aktą, uždraudusį rasinę diskriminaciją.
1976 m. suvienytas Vietnamas su sostine Hanojuje. Taip baigėsi karas tarp 1954 metais susikūrusių Šiaurės ir Pietų Vietnamo valstybių.
1985 m. Sovietų Sąjungos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku tapo Andrejus Gromyka. Jis mirė tą pačią dieną 1989 metais.
1990 m. Mekoje per tradicinį maldininkų hadžą kilus panikai sutrypta daugiau kaip tūkstantis musulmonų.
1994 m. teismas nuteisė buvusį Albanijos prezidentą Ramizą Aliją (Ramiz Alia) devyneriems metams kalėjimo dėl piktnaudžiavimo valdžia bei pilietinių teisių pažeidinėjimų.
1998 m., sulaukęs 42 metų amžiaus, mirė aukščiausias pasaulio žmogus - 2 metrų 31,7 centimetro ūgio pakistanietis Muhamedas Alamas Čana (Mohammad Alam Channa).
1999 m., sulaukęs 78 metų, mirė JAV rašytojas Marijas Puzo (Mario Puzo), pagal kurio bestselerį "Krikštatėvis" vėliau buvo sukurta garsioji kino trilogija.
2001 m. Luisvilio universitete pacientui implantuota pirmoji pasaulyje mechaninė autonomiškai veikianti širdis.
2002 m. milijonierius Stivas Fosetas (Steve Fossett) tapo pirmuoju žmogumi, kuriam pavyko oro balionu be nusileidimo apskrieti aplink pasaulį. Įveikęs beveik 31 tūkst. 380 kilometrų jis Australijoje nusileido liepos 4 dieną.
2003 m. Jungtinės Valstijos nutraukė karinės paramos teikimą 35 valstybėms, įskaitant šešias NATO narėmis siekusias tapti šalis, nes jos nesuteikė amerikiečiams neliečiamumo statuso nuo baudžiamojo persekiojimo Tarptautiniame baudžiamajame teisme.
2004 m. mirė vienas įtakingiausių savo kartos aktorių 80-metis amerikietis Marlonas Brando (Marlon Brando).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą