Lietuviai kuria tobulo gyvenimo Britanijoje pasakas

"Vakarų ekspresui" - iš Londono

Pasak lietuvių bendruomenės Londone pirmininkės Živilės Ilgūnaitės, kad ir kaip kamuotų tėvynės ilgesys, tautiečiai masiškai namo dar netraukia - toks laikas dar neatėjo ir nežinia, kada ateis. O jei kuriam ir nepavyko įsitvirtinti ūkanotajam Albione, grįžęs namo jis neverkšlens - retas prisipažins, kad ir čia gyvenimas - anaiptol ne rožėmis klotas.

Vieni lietuviai atvyksta, kiti - grįžta namo, tačiau teigiama, kad emigrantų iš Lietuvos skaičius Didžiojoje Britanijoje tapo daugiau ar mažiau stabilus.

Lietuvių pilna visur

Manoma, kad vien Londone ir jo apylinkėse gyvena apie 140 tūkstančių lietuvių. Visoje Britanijoje - apie 200 tūkstančių. Tad nesutikti lietuvių margiausiame pasaulio didmiestyje - neįmanoma. Jų pilna visur.

Antradienio vakaras, Londono centras. Užsukame vakarienės į pirmą pasitaikiusį barą keistu pavadinimu - "Judged Hare" (išvertus pažodžiui - "Nuteistas zuikis". - Aut. past.). Patenkame į tipišką "pabą", kuriame įsitvėrę alaus bokalus linksmai ūžauja jaunimas ir jau senstelėję anglai. Rodo futbolo rungtynes, tad nieko keisto, kad per begalinį triukšmą vos pajėgiame susikalbėti. Pasirodo, mūsų stalelį turėjusi aptarnauti padavėja taip pat yra įnikusi į rungtynes, - taip įnikusi, kad mūsų net nepastebėjo. Tik paraginta anglė galiausiai ateina ir išklauso mūsų pageidavimus.

Kiek vėliau prie mūsų stalelio pasirodo jau kita padavėja - smulki, nedidelio ūgio, geltonais į kasą surištais plaukais mergaičiukė. Mikliai išdėliojusi lėkštes ji netikėtai paklausė: "Kokio padažo norėtumėte?" Lietuviškai.

Ši mergina - viena iš tų tūkstančių lietuvių, kurie įsitvirtino Londone ir bent jau kol kas sugrįžti neketina.

Ji pasakojo dirbanti čia jau daugiau nei metus. "Aš šiame bare - ne vienintelė lietuvė. Virtuvėje dar dirba mano sesuo ir draugė. Iš pradžių jos išvažiavo, tada ir aš", - prasitarė mergina ir nuskubėjo atgal į virtuvę.

Iš paskos - visas kaimas

Didžiosios Britanijos lietuvių sąjungos pirmininkė Ž. Ilgūnaitė pastebi, kad užsidirbę pinigų lietuviai žemę ir butus perka Lietuvoje. Vadinasi, savo ateitį jie sieja ne su Anglija.

Tačiau Londone dirbanti žurnalistė Jurga Galvanauskaitė teigė, jog lietuviai masiškai ima paskolas būstui įsigyti ir Londone. Įsipareigojimus bankams žurnalistė vadina viena pagrindinių priežasčių, "pririšančių" lietuvius svetimoje šalyje. Be to, anot J. Galvanauskaitės, nemažai lietuvių uždarbiaudami Britanijoje susiranda antrąsias puses, dažnai - kitos tautybės, o tai taip pat apsunkina grįžimą į Lietuvą.

Ir vis dėlto kaip lietuviams sekasi Londone?

"Visaip", - sako Ž. Ilgūnaitė. Ji pastebi, kad net ir be skatiko iš Anglijos namo grįžę tautiečiai nelinkę verkšlenti. Retas prisipažins, kad ir čia gyvenimas - anaiptol ne rožėmis klotas.

"Lietuvio toks jau būdas, - tvirtina bendruomenės pirmininkė. - Nors Anglijoje gal tik kartą per savaitę dirbdavo, grįžęs į savo gimtąjį kaimą būtinai girsis, kad tiek ir tiek čia uždirbdavo. Juk yra didžiausia gėda prisipažinti, kad "neužsikabinai". Taip ir suvažiuoja visas kaimas iš paskos, prisiklausęs gražbylysčių.

O tie uždarbiai tikrai nėra patys didžiausi. Valydamas viešbutį per savaitę uždirbi kokius 180 svarų. Iš jų 50 svarų susimoki už butą. Pridėkit dar kelionės išlaidas, maistą. 10-30 svarų gal ir lieka."

Pasak Lietuvos ambasados Londone pirmosios sekretorės Vilijos Jatkonienės, daugybė atvykstančių lietuvių naiviai tikisi, kad vos jiems įkėlus koją į milijoninį miestą visi puls siūlyti darbus. Tačiau taip nėra, laisvų darbo vietų šiuo metu nėra daug. V. Jatkonienės teigimu, paprastai tokie naivuoliai angliškai moka vos vieną kitą žodį, o jų kišenėse švilpauja vėjai. Kartais nuo bado tokius nelaimėlius gelbėja ambasados darbuotojai.

"Atiduodame savo sumuštinius...", - gūžteli pečiais V. Jatkonienė.

Apsukruolių tauta

O kartą pirmoji sekretorė pasirūpino, kad vienas Londone nieko nepešęs lietuvis parvažiuotų namo su pakeleivingu vilkiku. Mat pinigų autobusui ar tuo labiau skrydžiui jis neturėjo.

"Aš ir sakau: vykdami į Londoną visada nusipirkite atgalinį bilietą su atvira data. Jei nepasiseks, bet kada galėsite grįžti namo, o jei viskas gerai - po pusmečio parskrisite atostogų", - patarė V. Jatkonienė.

Beje, po Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą didžiulius darbo krūvius turinti ambasada dabartinėse savo patalpose nebeišsitenka. Tikimasi, kad kad kitąmet ambasada bus perkelta į naujas ir gerokai erdvesnes patalpas.

Ž. Ilgūnaitė perspėja į Angliją dar tik planuojančius atvykti lietuvius aklai nepasitikėti įdarbinimo agentūromis. Mat siautėja sukčiai, kurie taikosi nuvilkti net ir paskutines kelnes. "Iš Lietuvos žmonės autobusais vežami į visišką nežinią - jie nežino, nei kur dirbs, nei kiek uždirbs, nei kur gyvens", - įspėja pirmininkė.

Ambasados pareigūnė pasakojo, kad paprastai lietuviai užsibūna Britanijoje apie dvejus metus. Tačiau, anot jos, yra nemažai ir tokių, kurie Anglijoje dirba jau nuo 1997-1998 metų.

Pasak V. Jatkonienės, britai vis dar liaupsina lietuvius statybininkus.

"Mūsų statybininkai čia - aukso vertės. Jie aukštos kvalifikacijos, darbštūs, ir už tai yra labai vertinami. Britai sako, kad jiems daugiau nieko nereikia - tik duokit lietuvių ir lenkų. Nes ką patys britai - jie turi normą, tarkim, pakloti keturias plyteles, ir viskas. O lietuviai dirba", - šypsojosi V. Jatkonienė.

Nepaisant to, kad daugybei lietuvių tenka brangiai sumokėti už savo naivumą, jie Anglijoje spėjo susikurti gana apsukrios tautos įvaizdį.

Pavyzdžiui, lietuviai Londone pradėjo supirkinėti senus apleistus butus, kuriuos patys lietuviškomis statybinėmis medžiagomis kone tobulai suremontuoja ir galiausiai perparduoda už dvigubai ar netgi trigubai didesnę kainą.

Taip pat jau ne naujiena, kad lietuviai sau išsinuomotus butus sugeba kitiems emigrantams pernuomoti gerokai brangiau (žinoma, be šeimininkų žinios) ir pragyvena beveik vien iš šių pajamų.

Beje, apie lietuvių nusikalstamumą paklausti britų policininkai ramina: "Oi, ne, jūs nelenkiat nei lenkų, nei albanų...".

Svajoja apie gimnaziją

Pasak Ž. Ilgūnaitės, į bendruomenės veiklą pastaruoju metu įsitraukia vis nauji neseniai emigravę lietuviai. "Kuriasi nauji mūsų skyriai. Lietuviams norisi bendrauti", - tvirtino pirmininkė.

Tiesa, palyginti su Britanijoje gyvenančių lietuvių skaičiumi, registruotų narių organizacija turi nedaug.

"Šiuo metu yra registruota 1300 narių. Tai žmonės, kurie moka metinį 5 svarų mokestį. Registruotų narių nėra tiek daug, kiek yra prijaučiančiųjų", - teigė Ž. Ilgūnaitė.

Tačiau pirmininkė apgailestauja, kad lietuvių bendruomenės nariai Londone yra tikri benamiai: "Neturime patalpų", - guodėsi ji.

Pasak lietuvių mokyklose Londone dirbančios mokytojos Nijolės Jankauskienės, šiuo metu Britanijos sostinėje veikia keturios lietuviškos mokyklos ir vienas privatus darželis. Šias švietimo įstaigas lanko apie pusė tūkstančio vaikų. Mokyklose jau veikia dramos, muzikos būreliai. Nors yra toli nuo namų, lietuvių vaikai aktyviai dalyvauja Lietuvoje rengiamuose kūrybiniuose konkursuose.

"Vaikų rašiniai - unikalūs. Juose jaučiasi didžiulė nostalgija Lietuvai. Dar didesnė nei jų tėvų", - pastebi Ž. Ilgūnaitė.

Pirmininkė sakė puoselėjanti viltį, kad netolimoje ateityje Londone bus įsteigta ir lietuvių gimnazija.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ