Valstybės atsakymai - ne valstybine kalba
Užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui atsiprašius Lenkijoje už esą Seimo užtrauktą gėdą neišsprendžiant tautinių mažumų pavardžių rašymo klausimo, valdininkija suskubo taisyti Aukščiausiosios Tarybos, Seimo ir Konstitucinio Teismo klaidas.
Darbo grupė, kurią sudarė Kultūros, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijų atstovai, Vyriausybės strateginiam komitetui pateikė pasiūlymus, kaip spręsti tautinių mažumų problemas. Bendro siūlymo darbo grupei pasiekti nepavyko, todėl daugumos priimtas rekomendacijas dar lydės ir alternatyvūs atskirų komisijos narių siūlymai.
Su daugumos nuomone nesutiko kultūros viceministras ir darbo grupės pirmininkas Edvardas Trusevičius ir švietimo ir mokslo viceministrė Edita Tamošiūnaitė. Abu į šiuos postus deleguoti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos.
Darbo grupės daugumos nuomone, kur tradiciškai gausiai apsigyvenusios tautinės mažumos, vietovardžiai, įstaigų pavadinimai turėtų būti rašomi ir mažumos kalba. Taip pat siūloma tautinėms mažumoms suteikti teisę į valstybės ir savivaldybių institucijas gyvenamojoje vietoje kreiptis ir gauti atsakymą ne valstybine kalba.
Bus ir kitakalbiai užrašai
Daugumos nuomone, Vyriausybė turėtų apsispręsti, kokiam procentui gyventojų būtų taikomos tradiciškai apgyvendintų teritorijų statusas, tačiau bendrą dokumentą lydintis alternatyvus pasiūlymas nurodo, kad būtų privalu atsižvelgti į reikalavimą dėl vietovardžių ir užrašų rašymo ne valstybine kalba, jeigu teritorijoje gyvena 10 proc. tautinių mažumų atstovų.
Išvertus iš teisinės kalbos tai reikštų, kad Vilniuje tautinių mažumų atstovų reikalavimu turėtų atsirasti lenkiški užrašai prie savivaldybės, ministerijų, ligoninių ir kitų valstybės ir savivaldybės institucijų. Lenkų Vilniuje yra 16,5 proc., rusų - 12 proc., todėl sostinėje į valstybės ir savivaldybių institucijas lenkai ir rusai galėtų kreiptis ne valstybine kalba.
Kitakalbiai užrašai turėtų išdygti visoje Vilniaus apskrityje, rusai savo teisių kalbėti sava kalba ir gauti atsakymus ne valstybine kalba galėtų reikalauti Utenos ir Klaipėdos apskrityse.
„Daugiakalbė aplinka - valstybės vertybė. Jeigu atsirastų užrašai tautinių mažumų kalbomis, blogiau tikrai nebūtų. Kadangi bendro sutarimo darbo grupėje pasiekti nepavyko, aš paprašiau Vyriausybei pateikti alternatyvų pasiūlymą“, - įtikinėjo švietimo ir mokslo viceministrė E. Tamošiūnaitė.
Lenkų rinkimų akcijos į ministeriją deleguota politikė tvirtino, kad jos pasiūlymas remiasi kitų šalių praktika. O tos pačios politinės partijos deleguotas atstovas į kultūros viceministrus E. Trusevičius laikosi nuosaikesnės pozicijos. Jo nuomone, darbo grupės siūlomos privilegijos tautinėms mažumoms turėtų būti taikomos teritorijose, kuriose mažumos sudaro ne mažiau kaip 25 proc. Tai apimtų tik atskiras seniūnijas.
Lenkijos pėdsakas
Darbo grupės pasiūlymą turės įvertinti Vyriausybės Strateginis komitetas, tačiau užkulisiuose kilo sujudimas, kol Vyriausybės nurodymu sudarytos grupės rekomendacijos buvo kurtos ne mūsų valstybės atstovų.
„Respublikai“ tapo žinomas skandalingas faktas: komisijos nariai pastebėjo, kad pirminis dokumentas surašytas Lenkijos organizacijos „Stowarzyszenie „Wspolnota Polska“ kompiuteryje. Ši institucija yra finansuojama Lenkijos Seimo, jai vadovauja buvęs Lenkijos Seimo ir Vyriausybės narys, organizacija rūpinasi ne Lenkijoje gyvenančiais tautiečiais. Dokumento rengėjas E. Trusevičius neigė konsultavęsis su Lenkijos organizacija, tą patį aiškino ir E. Tamošiūnaitė. E. Trusevičius tvirtino, kad pirminį dokumentą teikė darbo grupei sekretoriavusi Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriaus specialistė Gražina Sluško. Pastaroji tvirtino, kad ji tik protokolavo posėdžius, o dokumentus rengė E. Trusevičius.
Siūloma:
didinti valdininkų, dirbančių Kultūros ministerijos Tautinių mažumų reikalų skyriuje, skaičių arba įsteigti atskirą departamentą;
mažumų interesams skirti keliskart daugiau pinigų;
nustatyti išimtis, kad vardai ir pavardės asmens ir kituose dokumentuose būtų rašomi lotyniško pagrindo raidėmis panaudojant ne tik lietuvišką raidyną;
jei asmuo prašo, vardą ir pavardę rašyti kalbų, kurių raidynas sudarytas lotynišku principu, rašmenis su tos kalbos diakritiniais ženklais;
jei asmuo prašo, vardas ir pavardė dokumentuose gali būti perrašomi pagal tarimą, nesugramatinant;
įtvirtinti galimybę tautinėms mažumoms kreiptis tautinės mažumos kalba į teritorinius valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektus;
teritorinių valstybinio ir savivaldybių administravimo subjektų pavadinimus greta pavadinimų valstybine kalba rašyti ir tautinių mažumų kalba;
įstatymu įpareigoti nacionalinį transliuotoją numatyti transliavimo laiką informacijos apie tautines mažumas ir tautinių mažumų kalbomis sklaidai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą