Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2009 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 1 mln 792,3 tūkst. moterų ir 1 mln. 557,8 tūkst. vyrų. Moterys sudarė 54 procentus visų gyventojų, 100 vyrų teko 115 moterų. Nors berniukų gimsta daugiau nei mergaičių
(100 naujagimių mergaičių vidutiniškai tenka 105 berniukai).
2008 m. pradžioje Lietuvoje jaunų (iki 30 metų amžiaus) vyrų buvo 28,4 tūkst. daugiau nei šio amžiaus moterų, o nuo 30 metų amžiaus vyrų skaičius, palyginti su moterų, mažėja. Ypač skiriasi pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) moterų ir vyrų skaičius. Šalyje gyveno 443,7 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų ir 247,1 tūkst. šio amžiaus vyrų, t. y. pagyvenę buvo kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras.
Pagrindinė priežastis, lemianti moterų ir vyrų struktūros pagal amžių skirtumą, yra ta, kad gerokai daugiau vyrų negu moterų miršta nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kitų išvengiamų mirčių. 2007 m. vyrų standartizuotas mirtingumo dėl šių priežasčių rodiklis net 4,6 karto viršijo moterų.
2008 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 254,6 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.
Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad Lietuvoje moterų ir vyrų skaičius ir toliau mažės. Tikėtina, kad 2060 m. pabaigoje Lietuvoje gyvens 1 mln. 332,9 tūkst. moterų ir 1 mln. 194,5 tūkst. vyrų, arba tiek moterų, tiek vyrų bus apie ketvirtadalį mažiau nei šių metų pradžioje.
Moterys geriau išsilavinusios. 2007 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 92 proc. 20–24 metų amžiaus Lietuvos moterų ir 87 proc. vyrų. Europos Sąjungoje, be Lietuvos, 90 proc. šis rodiklis viršija tik Slovėnijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.
2008–2009 mokslo metų pradžioje mūsų šalies universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 59 proc. visų studentų. Populiariausios studijų sritys merginoms tebėra socialinės paslaugos – 90 proc. studentų sudarė moterys, sveikatos priežiūra – 81, žurnalistika – 79, pedagogika ir humanitariniai mokslai – 77, socialiniai mokslai – 74 proc.
2008 m. Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 42,5 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 67 proc. sudarė moterys. Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 67 proc., daktaro mokslo laipsnį – 56 proc. Universitetuose moterys sudarė 49 proc., kolegijose – 70 proc. visų dėstytojų.
Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys sudarė 53 proc., tačiau tarp profesorių jų tebuvo 14, habilituotų daktarų – 17 proc.
Moterų skaičius valstybės valdyme sumažėjo. 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Moterų, išrinktų į Lietuvos Respublikos Seimą, dalis sumažėjo nuo 22 proc. 2004 m. iki 18 proc. 2008 m. Penkioliktoje Lietuvos Respublikos Vyriausybėje yra tik viena moteris ministrė. 2007 m. į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudaro 22 proc. visų išrinktųjų.
Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje – moterys sudaro 47 proc. nacionalinio parlamento narių, Suomijoje – 42, Nyderlanduose – 39, Danijoje – 38, Ispanijoje – 36 proc., mažiausia – Rumunijoje ir Vengrijoje – po 11 proc.
Moterų užimtumas mažesnis negu vyrų. Trečiąjį 2008 m. ketvirtį moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 62,7, vyrų – 67,5 proc., trečiąjį 2007 m. ketvirtį – atitinkamai 62,9 ir 69,4 proc..
Trečiąjį 2008 m. ketvirtį Europos Sąjungos valstybėse narėse moterų užimtumo lygis siekė 59,5, vyrų – 73,3 procento. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (74,4 proc.) ir Švedijoje (73,2 proc.), žemiausias – Maltoje (38,6 proc.) ir Italijoje (47,2 proc.). Didžiausias vyrų užimtumo lygis buvo Nyderlanduose (83,5 proc.) ir Danijoje (82,8 proc.), o žemiausias – Vengrijoje (63,9 proc.) ir Rumunijoje (66,7 proc.).
Gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, trečiąjį 2008 m. ketvirtį moterys sudarė 41 proc. visų vadovų (vyresniųjų valstybės pareigūnų bei įmonių ir organizacijų vadovų). Tai vienas aukščiausių rodiklių Europos Sąjungoje.
Moterys uždirba mažiau negu vyrai. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis buvo beveik ketvirtadaliu (24,4 proc.) mažesnis negu vyrų. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis gamyboje ir paslaugose sudarė 9,57, vyrų – 12,66 lito (2006 m. – atitinkamai 8,11 ir 10,41 Lt).
Europos Sąjungos valstybėse narėse 2007 m. moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis buvo 21,6 proc. mažesnis už vyrų. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Estijoje (išankstiniais duomenimis – 31 proc.), mažiausias – Bulgarijoje (išankstiniais duomenimis – 13,5 proc.) ir Švedijoje (13,7 proc.).
ve.lt inf.
Rašyti komentarą