Šeštadienį ryte, bandant pavojingų atliekų deginimo gamyklą, Šiaulių rajone įvyko sprogimas. Dėl to 87 mln. litų valstybei kainavęs įrenginys buvo sustabdytas. Įrenginį valdančios bendrovės „Toksika“ vadovai pavojingo sprogimo aplinkybes bandė nuslėpti net nuo aplinkosaugininkų, ką jau kalbėti apie visuomenę, kuriai teks kvėpuoti kenksmingais dūmais. „Toksikos“ vadai įžūliai meluoja, kad gamykloje niekas nesprogo, nors aplinkosaugininkai patvirtino „Vakaro žinių“ turimą informaciją.
Pavojingos atliekos pokši
Dienraštį pasiekė informacija, kad praėjusį šeštadienį apie 6 val. „Toksikos“ pavojingų atliekų deginimo gamykloje Aukštrakių kaime (Šiaulių r.), dingus elektrai, įvyko sprogimas.
Bandymams paleistą gamyklą dėl to teko sustabdyti. Ūkio ministerijos valdomos bendrovės vadovai šį įvykį nusprendė nutylėti.
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui (ŠRAAD) pirmadienį jie atsiuntė raštą, informuodami, kad pavojingas atliekas deginanti gamykla liepos 26 dieną buvo sustabdyta „dėl techninių gedimų“. Šią informaciją „Vakaro žinioms“ patvirtino pats ŠRAAD direktorius Kornelijus Škiela.
Tiesa, pasak jo, bendrovė aplinkosaugininkų taip ir neinformavo, kokie „techniniai gedimai“ privertė sustabdyti gamyklą. Aplinkosaugininkai į įvykio vietą iki trečiadienio nevyko.
Po žurnalistų skambučio K.Škiela nusprendė šią klaidą ištaisyti ir nedelsiant išsiuntė savo pavaldinius į „Toksiką“ išsiaiškinti aplinkybių.
Kiek vėliau ŠRAAD Kontrolės organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Bružas dienraščiui patvirtino, kad „Toksikoje“ šeštadienį iš tiesų įvyko sprogimas.
„Įrenginyje įvyko sprogimas. Yra pastumtas sandarinimo žiedas. Šeštadienį ryte, kai buvo stabdomas įrenginys, iš principo nebuvo galimybės paduoti atliekų, nes, kaip minėjau, buvo pastumtas sandarinimo žiedas. Tai nutraukė atliekų padavimo galimybes. Pati krosnis toliau sukosi, ji veikė ir buvo sustabdyta avariniu būdu. Dėl kokių priežasčių, kokios galios buvo tas sprogimas - kol kas neaišku. „Toksika“ yra sudariusi komisiją, kuri nustatys priežastis, ir bus išsiaiškinta“, - sakė A.Bružas.
Pasak jo, ŠRAAD, iš „Toksikos“ gavęs detalią informaciją apie įvykį, spręs, ar bendrovė aplinkosaugininkus turėjo informuoti apie ekstremalią situaciją, ar ne.
„Atviri“ visuomenei
O štai „Toksikos“ vadai šeštadienio įvykį nuo visuomenės apskritai bandė nuslėpti. Dienraščiui jie įžūliai melavo, kad „niekas nesprogo“, nors aplinkosaugininkai tvirtina kitaip.
Šiaulių filialo direktorius Bronislovas Skarbalius slapstėsi ir per atstovą pareiškė, kad neturi įgaliojimų kalbėti su žurnalistais. Esą informaciją gali teikti tik „centras“ - t.y. Vilniuje sėdinti bendrovės vadovybė.
Generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas nebuvo šnekus. Išsisukinėjo, kad į klausimus atsakinėja tik raštu, nes priešingu atveju „bus netikslu“.
Kiek vėliau A.Dirvinskas raštu atsiuntė atsakymą, kad šeštadienį dalyje deginimo įrenginio elementų buvo trumpam nutrūkęs elektros energijos tiekimas ir įrenginys buvo sustabdytas.
„Įrenginyje niekas nesprogo. Dėl sumažėjusio krosnies vėdinimo apgadintos tik krosnies sklendės. Šiuo metu specialistai analizuoja šį techninį nesklandumą. Deginimo įrenginio išmetimų valymo sistema, kol krosnis buvo vėsinama, dirbo stabiliai“, - įtikinėjo jis.
Paklaustas, ar nebijo, kad už informacijos slėpimą jam grės baudžiamoji atsakomybė, A.Dirvinskas pareiškė, jog „Toksika“ niekada neslėpė ir neslepia jokios informacijos.
Tačiau ir čia A.Dirvinskas apsimelavo.
„Skaidriai“ nuo pradžių
Visuomenei ir toliau nepaaiškinama, kodėl 87 mln. litų kainavusi gamykla buvo pastatyta brokuota.
„Toksikos“ veikla įtarimų teisėsaugai kelia nuo pat gamyklos statybų pradžios. Įrenginys turėjo būti pastatytas dar iki 2010 metų pabaigos, tačiau iki šiol negali pradėti veikti, mat įrenginio rangovai - italų bendrovės „Hafner Srl“ ir UAB „Senovė“ konsorciumas - paliko daugybę trūkumų.
Nepriklausomi ekspertai buvo ne kartą konstatavę, kad pastatyta gamykla netinkama eksploatuoti. Jos išmetamų teršalų kiekiai viršija leistiną normą.
Įrenginio statybų istoriją šiuo metu narplioja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir Generalinė prokuratūra. Dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, piktnaudžiavimo ir tarnybos pareigų neatlikimo įtarimai pateikti šešiems asmenims.
Buvęs „Toksikos“ vadovas Ramūnas Peciulevičius nesistebi, kad bandant gamyklą vis pasitaiko „techninių gedimų“. Pasak jo, gamykla neatitinka pirkimo sutarties ir ją vis bandoma nesėkmingai „pritempti“ prie aplinkosaugos reikalavimų.
„Jei gamyklą norima paleisti, ji turi būti eksploatuojama pagal pirkimo sąlygas, o tai neįmanoma, nes ji pirkimo sąlygų neatitinka. Vadinasi, dabartinei „Toksikos“ vadovybei reikia gudrauti. Kai pradedi taip gudrauti, tai ir prasideda visokie „techniniai nesklandumai“. Jei jie negudraus, tie įtartini dalykai, apie kuriuos šnekama jau trejus metus, gali imti ir netyčia išlįsti į paviršių. Dabar užsiimama gudravimu, į pavojų statant savo darbuotojus ir aplink gyvenančius žmones tam, kad ši gamykla kuo greičiau būtų prastumta“, - svarsto buvęs bendrovės vadovas, iš pareigų pasitraukęs dėl to, kad nesutiko savo parašu patvirtinti, jog įrenginys atitinka pirkimo sąlygas.
Jo manymu, tai, kad „Toksikos“ vadai tyli ir neinformuoja visuomenės apie sprogimą, yra nusikalstama.
„Pirma, kalbama apie valstybinės reikšmės objektą, o antra - apie pavojingų atliekų deginimo gamyklą. Čia ne koks nors šokolado fabrikas. Toks melas yra prilyginamas nusikaltimui. Čia ne koks paprastas „uabas“, rašiklius pardavinėjantis“, - sako R.Peciulevičius ir čia pat primena, kad panašių atvejų jau būta, kai prieš pustrečių metų „Toksikoje“ per bandymus kilo gaisras.
Valentinas Mazuronis, buvęs aplinkos ministras, europarlamentaras:
Pirmiausia reikia pripažinti, kad šita gamykla iš tiesų buvo pastatyta galingesnė, nei buvo numatyta konkurso sąlygose, kad ji buvo pastatyta ne tokia, kokios reikalavome. Teisėsaugos ir atitinkamų institucijų reikalas yra išsiaiškinti, kodėl taip įvyko, kas yra kaltas ir turi atsakyti.
Kai gamykla buvo pastatyta tokia, kokia ji dabar, valstybei iškilo pasirinkimas - arba nutraukti statybas ir grąžinti ES paramos lėšas, arba padaryti gamyklą tinkamą ir ją naudoti. Akcentuoju, kad pasirinkus antrą variantą buvo nuspręsta išsiaiškinti, kodėl gamykla ne tokia, kokia pirkta, ir pareikalauti atsakomybės. Mano principinė nuostata - kad svarbiausias dalykas yra aplinkosaugos dalykai. Nereikia skubėti gamyklos naudoti, jei viršijama į orą išmetamų teršalų ribinė norma.
O jei iš tiesų gamykloje įvyko avarija, privalomai turi būti išsiaiškinta, kodėl bandyta tai nuslėpti, nes tai nusikalstamas dalykas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą