Lietuvoje žemė kol kas tik virpa

Sudrebina virpesiai

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus pavaduotojo Jono Satkūno, Rytinė Baltijos jūros pakrantė tradiciškai traktuojama kaip aseisminė arba labai žemo seismingumo sritis. Seisminis aktyvumas Lietuvoje, palyginti su Latvija ar Estija, yra mažiausias. Tą lemia geologinės sandaros ypatumai bei didžiulis nuotolis iki aktyvių tektoninių sričių.

„Nors seisminiu požiūriu Lietuva yra gana saugi, didžiulių nelaimių sukėlę pastarieji žemės drebėjimai Japonijoje neleidžia būti pernelyg tikriems, kad ir mūsų teritorijoje kada nors nesuaktyvės žemės plutos tektoniniai lūžiai“, — sako J. Satkūnas.

Žemės drebėjimą lemia du pagrindiniai veiksniai: tektoninės įtampos ir blokų perstūmimas išilgai lūžio.

Lietuvos teritorijoje pirmiausia paminėtinas stambiausias Telšių lūžis (zona), kuris kerta Lietuvą nuo Baltijos jūros pakrantės (kiek piečiau Palangos) iki Pasvalio ir baigiasi Latvijos teritorijoje. Be minėto lūžio, nuosėdinėje dangoje išskiriama daugiau smulkesniųjų žemės plutos sluoksnių trūkių, neretai žemiau slūgstančiame kristaliniame pamate jie yra netgi stambesnio rango nei Telšių zona (pavyzdžiui, Šilutės-Polocko tektorinė zona). Tad panašaus intensyvumo žemės drebėjimai galimi ir Lietuvoje.

Šaltiniai rodo, kad gretimuose Lietuvai kraštuose yra buvę juntamų žemės drebėjimų: 1303 metais P. Duisburgietis aprašė didelį žemės drebėjimą Prūsijoje.

Iki Kaliningrado įvykių, didžiausias žemės drebėjimas Baltijos kraštuose 1976 metais įvyko Estijos Osmusarės saloje (magnitudė — 4,75).

J. Satkūno teigimu, patikimai Lietuvoje nėra užfiksuoto nė vieno žemės drebėjimo. Baltijos jūros regione ir gretimoje Baltarusijoje nuo 1616 metų jų buvo per keturiasdešimt. Yra žinoma, kad 1909 metais buvo sudrebintas Bezdonių kaimas, esantis už kelių dešimčių kilometrų nuo Vilniaus, o P. Duisburgietis aprašė 1328 metų Skirsnemunės pilį sukrėtusį drebėjimą, po kurio pilis buvo apleista.

Keletas vietinių drebėjimų yra įvykusių netoli Lietuvos sienų, Latvijos ir Baltarusijos teritorijose. Kas keli dešimtmečiai Lietuvą sudrebina galingų regioninių žemės drebėjimų epicentrų seisminės bangos.

1904 metais Vakarų Lietuvos gyventojai jautė III— IV balų virpesius, atsklidusius nuo 5,4 magnitudės stiprumo drebėjimo Oslo fiorde. Lietuvoje taip pat buvo juntami Rumunijoje vykę žemės drebėjimai: 1940 metais (7,2), 1977 (6,1), 1986 metais (6,2), 1990 metais (6,4).

Iki įvykių Kaliningrade manyta, kad stipriausių žemės drebėjimų magnitudės rytiniame Baltijos regione gali siekti 4,6— 4,8, šis lygis buvo laikytas maksimaliu. Kaliningrado žemės drebėjimo magnitudės siekė atitinkamai 4,4 ir 5 (kai kurie seismologiniai centrai pateikia didesnes — iki 5,3 reikšmes).

Galingesnių žemės drebėjimų galimybę patvirtina ir naujausi regioniniai seismotektorniai tyrimai, kurių duomenimis, maksimalių žemės drebėjimų magnitudė gali siekti 5.

Prognozėms patikimo metodo nėra

Kiek tiksliai galima prognozuoti žemės drebėjimus?

Seismingumo monitoringas suteikia galimybę nustatyti vietas, kuriose gali įvykti žemės drebėjimai, bei galimą jų magnitudę, tačiau nesuteikia informacijos apie laiką, kada jie įvyks.

Seisminių tyrimų užrašai turimi nuo praeitojo šimtmečio pradžios daugelyje pasaulio vietų. Pridedant istorinius bei paleoekologinius duomenis, šiuos užrašus galima pratęsti ir panaudoti seisminių įvykių dėsningumams erdvėje bei laike atkurti.

Tačiau, nepaisant labai daug pastangų, iki šiol nėra patikimo metodo prognozuoti žemės drebėjimams.

Japonijos salos susidarė veikiamos žemės drebėjimų. Ar Žemėje dabar pastebimos naujų darinių tendencijos?

Žemės paviršius nuolatos kinta, galbūt daugelyje vietų ne tiek pastebimai.

Ar yra sudaryti Lietuvos seisminio potencialo žemėlapiai?

Norint sukaupti pakankamai duomenų apie šalies seismines sąlygas, reikia turėti nepertraukiamai veikiantį seisminių stočių tinklą. Jis bus baigtas kurti dar šiais metais.

Lietuvoje seisminiai stebėjimai buvo pradėti 1970 metais, kai Vilniuje, Fizikos institute, buvo įrengta seisminė stotis. 1999 metais jos veikla nutraukta, o Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse įrengtos keturios seisminės stotys. Jos fiksavo visus Japonijos žemės drebėjimo parametrus.

Dabar baigiamos įrengti seisminės stotys Paberžėje (Kėdainių rajone) ir Žemaitijos nacionaliniame parke.

Nuolatiniai seisminio aktyvumo stebėjimai leidžia nustatyti padidinto seisminio pavojingumo tektonines struktūras bei zonas, jų seisminį potencialą ir aktyvumą. Jais remiantis baigiamas sudaryti šalies teritorijos seisminio pavojingumo žemėlapis, kuriame bus nurodytos seisminiu požiūriu pavojingiausios zonos.

Kokio stiprumo žemės drebėjimą atlaikyti buvo paskaičiuota Ignalinos atominė elektrinė?

Ignalinos atominė elektrinė paskaičiuota iki 7 balų intensyvumo pagal MSK-64 skalę (joje maksimaliai — 12 balų).

Didžiausi drebėjimai - Čilėje

Pasak J. Satkūno, stipriausias kada nors užregistruotas žemės drebėjimas vyko 1960 metų gegužės 22 dieną, jo stiprumas siekė 9,5. Šio žemės drebėjimo, vadinamo Didžiuoju Čilės drebėjimu, epicentras buvo pietinė centrinės Čilės pakrantėje (maždaug 160 kilometrų nuo kranto į vandenyno pusę). Žemės drebėjimo priežastis buvo staigus tektoninių plokščių pajudėjimas subdukcijos zonoje, kur Naskos plokštė nyra po Pietų Amerikos plokšte.

2010 metų vasario 27 dieną Pietų Ameriką sudrebino vienas stipriausių per pastaruosius dešimtmečius žemės drebėjimų. Galingiausio požeminio smūgio stiprumas siekė 8,8 (USGS arba JAV Geologijos tarnybos duomenimis).

Žemės drebėjimo epicentras buvo centrinėje Čilėje, panašiai kaip Didžiojo Čilės žemės drebėjimo (ta pati priežastis), maždaug 35 kilometrų gylyje. Po galingiausio pirmojo smūgio sekė daugybė kitų smūgių „afteršokų“, kurių galingiausias siekė 6,9. Nuo vasario pabaigos iki dabar toje teritorijoje vyko 366 įvairaus stiprumo žemės drebėjimų, iš kurių 234 žemės drebėjimų stiprumas buvo daugiau nei 5,0.

2009 metų kovo 16 dieną taip pat buvo stiprus požeminis smūgis (6,7).

Šimtmečio smūgiai

• 1999 metai. Rugsėjo 21 d. Taivanas. Stiprumas 7,6 balo, žuvo 2400 žmonių. Rugpjūčio 17 d. Vakarų Turkija. Stiprumas 7,4 balo, žuvo 17,8 tūkstančio žmonių. Sausio 25 d. Vakarų Kolumbija. Stiprumas 6 balai, žuvo 1171 žmogus.
• 1998 metų gegužės 30 d. Šiaurės Afganistanas, Tadžikistanas. Stiprumas 6,9 balo, žuvo 5 tūkstančiai žmonių.
• 1997 metų gegužės 10 d. Šiaurės Iranas. Stiprumas 7,1 balo, žuvo 1500 žmonių.
• 1995 metų sausio 17 d. Kobės miestas, Japonija. Stiprumas 7,2 balo, žuvo daugiau kaip 6 tūkstančiai žmonių.
• 1993 metų rugsėjo 30 d. Latūro miestas, Indija. Stiprumas 6,3 balo, žuvo apie 11 tūkstančių žmonių.
• 1990 metų birželio 21 d. Šiaurės vakarų Iranas. Stiprumas nuo 7,3 iki 7,7 balo, žuvo 50 tūkstančių žmonių.
• 1988 metų gruodžio 7 d. Šiaurės vakarų Armėnija. Stiprumas 6,9 balo, žuvo 25 tūkstančiai žmonių.
• 1985 metų rugsėjo 19 d. Vidurio Meksika. Stiprumas 8,1 balo, žuvo daugiau kaip 9500 žmonių.
• 1978 metų rugsėjo 16 d. Šiaurės rytų Iranas. Stiprumas 7,7 balo, žuvo 25 tūkstančiai žmonių.
• 1976 metai. Liepos 28 d. Tiangšano miestas, Kinija. Stiprumas nuo 7,8 iki 8,2 balo, žuvo 240 tūkstančių žmonių. Vasario 4 d. Gvatemala. Stiprumas 7,5 balo, žuvo 22 778 žmonės.
• 1939 metai. Gruodžio 26 d. Erzindžano provincija, Turkija. Stiprumas 7,9 balo, žuvo 33 tūkstančiai žmonių. Sausio 24 d. Čiljano miestas, Čilė. Stiprumas 8,3 balo, žuvo 28 tūkstančiai žmonių.
• 1923 metų rugsėjo 1 d. Tokijo ir Jokohamos miestai, Japonija. Stiprumas 8,3 balo, žuvo mažiausiai 140 tūkstančių žmonių.
• 1920 metų gruodžio 16 d. Gansu provincija, Kinija. Stiprumas 8,6 balo, žuvo mažiausiai 100 tūkstančių žmonių.
• 1906 metų rugpjūčio 16 d. Valparaiso miestas, Čilė. Stiprumas 8,6 balo, žuvo 20 tūkstančių žmonių.