„Pirmiausiai reikėtų baigti ieškoti kaltų, nes ieškodami kaltų mes paneigiame visą aviacijoje egzistuojančią tvarką. Tyrimai organizuojami ne todėl, kad būtų nubausti atitinkami dalyviai (tai – teisėsaugos reikalas), o todėl, kad būtų sužinotos aplinkybės, nustatytos priežastys ir įvykdyta prevencija.
Priminate Jurgio Kairio „lengvą išsimaudymą“ Viduržemio jūroje? Kur tos avarijos tyrimo rezultatai? Aš jų nežinau, o jau seniai turėjau žinoti. Man, kaip tyrėjo, nuomone, jei būtų ištirtas J. Kairio įvykis, nebūtų buvę šio“, – kalba J. Mažintas.
Pasak, Lietuvos aeroklubo vadovo, aviacijos įvykių tyrimo ir prevencijos srityje nuo daugybės šalių atsiliekame du su puse karto, nuo kai kurių dar daugiau. Tai turėtų būti tuoj pat taisoma.
„Reikia visoms institucijoms, jų vadovams susikaupti, parinkti normalius aviacijos ekspertus, kurių yra ganėtinai daug. Tuomet dėti ant stalo visą turimą medžiagą ir aiškintis aplinkybes ir priežastis. Tai reikėjo padaryti jau pirmą dieną, tuomet ir komunikuoti būtų buvę lengviau. Tačiau klausimas, ar Lietuvoje yra struktūra, pajėgi laiku ištirti aviacijos įvykius.“, – pabrėžia J. Mažintas.
Lakūnams trūko elementarių saugumo priemonių
J. Mažinto teigimu, lakūnai galėjo neskristi nevaldomoje erdvėje, tačiau šis sprendimas priklausė nuo meteorologinių sąlygų ir orlaivio kapitono sprendimo.
Pašnekovas kelia klausimą, ar lėktuve buvo esama saugumo priemonių, galėjusių padidinti lakūnų išgyvenimo galimybes.
„J. Kairys išsigelbėjo tik todėl, kad turėjo parašiutą. Kas trukdė apie tai pagalvoti ir užtikrinti tų lakūnų galimybę šokti parašiutu? Patikrinti ar yra įranga, užtikrinanti jų galimybes išgyventi virš jūros.
Pasak J. Mažinto, šiandieną, kai Lietuvos aviacijoje tiek neigiamų įvykių, siekiant kuo geresnio jų tyrimo ir panašių nelaimių prevencijos, svarbu sukurti nacionalinę aviacijos tarybą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą