Lietuvos bibliotekoms - bado dieta

Problema

Lapkričio 17 d. visos Lietuvos bibliotekos skaitytojus pasitiks tamsa ir žvakių spingsėjimu - trečiadienį 17 val. rengiama 5 minučių akcija, kuri siekia atkreipti Vyriausybės dėmesį. Per pastaruosius 10 metų valstybė Lietuvos bibliotekoms įsiskolino 30 mln. litų, skirtų naujiems leidiniams įsigyti. Valstybė sąmoningai skurdina visuomenę, - tvirtina Lietuvos bibliotekininkų draugija (LBD), į kurios rengiamą akciją įsijungė ir Klaipėdos bibliotekos.

LBD kreipėsi į LR Seimą prašydama 2005 metais skirti 9 mln. litų. Ši suma sudaro tik trečdalį visos Vyriausybės skolos bibliotekoms, tačiau šis bibliotekų prašymas buvo ignoruotas.

Jau dešimtmetį Vyriausybė neskiria po 3 mln. litų bibliotekų fondams komplektuoti. Bibliotekininkai šiais metais iš kandidatuojančių į naująjį Seimą partijų lyderių sulaukė ne vieno pažado pagerinti susiklosčiusią padėtį, tačiau 2005 metų biudžetą tvirtino ne naujasis, o kadenciją baigiantis Seimas. "Mus "išdūrė", - taip situaciją apibūdino I. Simonaitytės bibliotekos direktoriaus pavaduotojas Juozas Šikšnelis, manantis, kad ši protesto akcija rengiama šiek tiek pavėluotai.

"Neleiskime saujelei išrinktųjų atimti mūsų teisę į informaciją ir dvasiškai skurdinti visos tautos", - bibliotekininkai drastiškai atsiliepia apie Vyriausybės atstovus visuomenei išplatintame pranešime, tačiau, anot Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės Bronislovos Lauciuvienės, tik drastiškos akcijos atkreipia dėmesį į kultūros piktžaizdes. Panašiai bibliotekininkai prieš porą metų išsireikalavo didesnių atlyginimų.

Lietuva - našlaitės vietoje

2003 metais viešųjų bibliotekų fondams komplektuoti iš valstybės biudžeto skirta po 0,19 EUR vienam gyventojui. Palyginus su kitų valstybių rodikliais, Lietuvos bibliotekos lieka našlaitės vietoje: Estijoje naujiems leidiniams įsigyti skiriama 2,32 EUR vienam gyventojui, Švedijoje - 5,04 EUR, Suomijoje - 8,13 EUR, Danijoje - 9,27 EUR.

"Suma, skiriama kasmet dokumentams įsigyti, nedidėja. Knygos, kaip žinome, brangsta kas mėnesį. Kasmet įsigyjame vis mažiau naujų leidinių", - teigia J. Šikšnelis. Praeitais metais I. Simonaitytės bibliotekai skirta 160 tūkst. litų dokumentams įsigyti. 2002 biblioteka įsigijo 22 494 naujų leidinių egzempliorių - knygų, periodikos, kompaktinių plokštelių ir kt., 2003 metais jau 1300 egzempliorių mažiau - 21 128. Dalis leidinių įsigyta už papildomas lėšas, pavyzdžiui, iš skaitytojų surinkto abonementinio mokesčio ar teikiamų paslaugų: kopijavimo ir pan.

Miesto Savivaldybės viešoji biblioteka 2003 metais įsigijo apie 22 tūkst. knygų, tačiau kasmet šioje bibliotekoje pasenusių ar nusidėvėjusių leidinių nurašoma apie 10 tūkst. Direktorės B. Lauciuvienės teigimu, biblioteka iš Savivaldybės gauna kone dvigubai daugiau lėšų nei iš Vyriausybės. "Tačiau taip neturėtų būti", - pabrėžė ji. Šiai nuomonei pritarė ir J. Šikšnelis: "Bibliotekų išlaikymas - valstybės reikalas. Kiekvienos bibliotekos nuostatuose įrašyta, kad bibliotekos steigėjas privalo išlaikyti jos egzistavimą. Normalų egzistavimą, o ne tokį, koks jis yra dabar. Dabar turime bado dietą."

Tuščios bibliotekų lentynos

J. Šikšnelis teigė nesitikįs, jog bibliotekos atgaus 30 mln. litų skolą. "Užtektų to, kad asignacijos bibliotekoms padidėtų", - mano J. Šikšnelis. Jis pabrėžė, kad šalyje šiuo metu statomos šešios naujos bibliotekos, tarp jų - ir I. Simonaitytės, tačiau su tokia Vyriausybės politika, kokia yra dabar, naujų bibliotekų lentynos bus tuščios.

Klaipėdos universiteto (KU) bibliotekos direktorė Janina Pupelienė situaciją Lietuvos bibliotekose vadina baugia. "Kasmet palyginame metinius mūsų bibliotekos rodiklius - per metus vienam lankytojui mes nuperkame vidutiniškai tik vieną knygą. Ar jūs manote, kad tai normalu? - klausė direktorė. - Mūsų biblioteka išgali užsiprenumeruoti tik po vieną dienraščių egzempliorių Periodikos skaityklai. O juk iš viso turime aštuonias bibliotekas visuose KU fakultetuose. Pažvelgusi į tokią situaciją, aš nemanau, kad esame žinių ir informacijos visuomenė."

Rima ČELIAUSKAITĖ