Žurnalistinis tyrimas
Beveidis Lietuvos įvaizdis nebetenkina atskirų šalies miestų. Tad šiuo metu didžiųjų miestų penketukas jau formuoja arba įgyvendina savo įvaizdžio strategiją.
Tokiu būdu savivaldybės ir tautiečiams, ir užsieniečiams siekia įrodyti, jog sostinė Vilnius - ne vienintelis Lietuvos miestas.
Nauja Panevėžio kryptis
Klaipėdos, Kauno ir Panevėžio savivaldybių administracijų atstovai lyg susitarę tvirtina, kad rūpintis miesto įvaizdžiu juos paskatino kilnūs tikslai: siekis atsikratyti vyraujančia neigiama ir esą tikrovės neatitinkančia miestų reputacija bei noras iškelti naujas, tikras vertybes.
Pasak Irmos Gritėnienės, Panevėžio savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos, šis miestas - bene pirmasis Lietuvoje, turintis rinkodaros programą ir savo ženklą.
Pašnekovės teigimu, nūdien miestą reprezentuojantys šūkiai "Panevėžys - nauja kryptis", "Panevėžys - regiono lyderis", "Panevėžyje palanki verslo aplinka" ir "Panevėžyje turiningas viešasis gyvenimas" nėra tušti.
"Miestas iš tiesų veržliai skatina verslą, visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, buria apie save kitus regionus", - "Vakarų ekspresui" sakė I. Gritėnienė.
Anot jos, Panevėžio miesto rinkodaros programa 2005-2007 metams esą skiriasi nuo kitų miestų tikslumu, detalumu ir konkrečiai įvardytais numatomais atlikti veiksmais.
Atlikus vieną svarbiausių darbų - šalies ir miesto gyventojų tyrimą, sulaukta džiugų rezultatų. Paaiškėjo, kad panevėžiečiai didžiuojasi savo miestu ir yra tikri savo miesto patriotai. Patogi geografinė padėtis ir susisiekimas, graži gamta ir net saugumas, - tokie išvardijami rezonansiniais nusikaltimais garsėjusio miesto pranašumai. Didžiausiu trūkumu vadinamos užimtumo problemos.
Trūksta pinigų
Panevėžio savivaldybės administracijos atstovės teigimu, miestas gali iš tiesų daug pasiekti, tačiau sukurtai darbo grupei miesto rinkodaros programą vykdyti trukdo pinigų stygius.
"Darbo grupė, kurią sudaro Savivaldybės administracijos strateginių skyrių - Viešųjų ryšių, Ekonomikos, Investicijų, Kultūros ir meno, Informacinės visuomenės, Architektūros - vadovai, policijos bei Turizmo informacijos centro atstovai, galėtų suplanuoti ir įgyvendinti nemažai darbų. Tačiau jų vykdymą apriboja miesto Tarybos skiriami finansiniai ištekliai", - sakė I. Gritėnienė, pridūrusi, kad rezultatams pasiekti ir vientisumui išlaikyti rinkodaros programą nuspręsta suskaidyti į atskirus veiksmų planus.
Anot Panevėžio miesto savivaldybės atstovės, vietinė valdžia siekia gerinti miesto įvaizdį į šį procesą įtraukdama ir miesto bendruomenę. Pavyzdžiui, vykusios akcijos "Du procentai sau, artimiesiems, miestui" metu du procentai gyventojų pajamų mokesčio skiriami vaizdo kameroms Panevėžyje įrengti.
Be to, miestas kartu su partneriais Kalmaru (Švedija) ir Koldingu (Danija) parengė Šiaurės Ministrų Tarybos remiamą tobulinimosi rinkodaros srityje projektą.
Anot I. Gritėnienės, Panevėžio miesto rinkodaros programa sukurta ne tam, kad dulkėtų stalčiuose. O išankstinius kryptingo miesto įvaizdžio formavimo poveikio rezultatus žadama sužinoti dar šių metų pabaigoje atlikus pakartotinį šalies ir miesto gyventojų sociologinį tyrimą.
Kaunas liks Kaunu
Dar 1999-aisiais laikinosios sostinės įvaizdžiu pradėję rūpintis vietos valdininkai iki 2002 metų šią veiklą buvo apleidę, o pastaruoju metu vėl pluša aukštai pasiraitoję rankoves.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Vilius Kaminskas sako, jog teigiamas įvaizdis formuojamas dviem kryptimis.
"Negalime reklamuoti Kauno kaip nuostabaus traukos centro ir jaukaus bei gražaus miesto, jeigu jis toks iš tikrųjų nėra. Todėl pirmiausia susirūpinta miesto tvarkymu, naujomis statybų ir miesto plėtros programomis",- mūsų dienraščiui sakė V. Kaminskas, pridūręs, kad pastaruoju metu Kaunui lipdoma provincijos etiketė esą neatitinka tikrovės.
Anot jo, iš tarpukario Lietuvos paveldėtas patrauklaus, tautiško ir modernaus miesto įvaizdis, išlikęs ir per ilgus sovietinės okupacijos metus, jaučiamas ir šiandien. Todėl savotiška miesto reklama tapusio posakio "Kaunas yra Kaunas" atsisakyti nežadama. Tiesa, pripažįstama, kad naujoji karta, dėl nedarbo ir neaiškios perspektyvos ėmusi masiškai emigruoti iš Kauno, pamažu praranda iš vyresniosios kartos perimtą pagarbą savo miestui.
Kas kita, kai apie Kauną kalbama kaip apie nusikaltėlių sostinę ar miestas vadinamas didele benzino kolonėle tarp Vilniaus ir Klaipėdos.
"Pirmasis posakis - tik mitas ir mes jį sugebėjome paneigti, nes nusikalstamumo apimtys Kaune ne didžiausios, o bene mažiausios Lietuvoje. Antrasis posakis apskritai nevertas komentaro", - aiškino V. Kaminskas.
Dviguba nauda
Anot Kauno savivaldybės Administracijos atstovo, kadangi miestas tarptautiniu mastu nėra didelis ir nėra itin reikšmingas Europos Sąjungai, atkreipti užsieniečių dėmesį į Kauną sunku.
Kauniečiai tikisi, jog daugiau svečių sulauks decentralizavus valdžią Lietuvoje ir įkūrus dvipolį Vilnius-Kaunas.
Taip pat norima tinkamai išnaudoti palankią geografinę padėtį, mat ties Kaunui susikerta svarbūs transporto srautai, ir tapti svarbiu logistikos centru Baltijos pietrytiniame regione.
"Norime tapti savotišku automobilių uostamiesčiu", - visai nejuokavo V. Kaminskas.
Visuotinė inventorizacija
Tuo metu Klaipėdos laukia rimti ir įdomūs pokyčiai. Prieš pusmetį džiūgauta, jog uostamiesčio Savivaldybė tapo pirmąja savivaldos institucija Lietuvoje, užsisakiusi komunikacijos auditą, o nūdien jau galime gyventi artėjančių permainų laukimu.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sekretoriaus Artūro Šulco, įtikima, kad 2006-uosius klaipėdiečiai pradės "iš naujo inventorizavę vertybes".
A. Šulcas prasitarė, kad iš esmės jau sukurta Klaipėdos miesto prekės ženklo ideologija, aprobuotas ir pats ženklas. Dar reikia patvirtinti jo įvedimo į rinką ir pristatymo įvairioms auditorijoms programą. Be to, jis pridūrė, kad gerinant miesto įvaizdį, apsispręsta nešvaistyti lėšų įspūdingoms, bet vienadienėms akcijoms.
Tarybos sekretoriaus teigimu, Klaipėda yra "kitokia" ir to esą nereikia įrodinėti, tačiau būtina pasistengti rasti, ką turime teigiamo ir tuo naudotis. Mat iki šiol kiekvienas klaipėdietis pristatinėjo savo miestą taip, kaip išmanė. Dėl to atsirasdavo daug prieštaravimų ir netikslumų.
"Apsisprendėme daugiau investuoti į nematerialius dalykus, kalbėtis su savo žmonėmis. O kurdami prekės ženklą, neišradinėjome dviračio ir akcentavome tai, kas apie Klaipėdą kalbėta ir tebekalbama. O tai - jūra, pramogos, liberali dvasia. Taigi - laisvas miestas, žmonės, stilius",- sakė A. Šulcas.
Tapsime miestu prie jūros
Pašnekovo tvirtinimu, kad ir kaip ir būtų paradoksalu, tačiau Klaipėda siekia atsikratyti uostamiesčio įvaizdžio. Mat miestui uostas - nors ir labai svarbi, bet tik viena gyvenimo sritis.
"Mes norime, kad žmonės įsisąmonintų, jog Klaipėda - tai miestas prie jūros, patogus gyventi, patrauklus verslui, įdomus turistui, - dėstė A. Šulcas. - Be to, Klaipėda neįsivaizduojama be nuostabių savo kaimynų - Neringos, Palangos ir Klaipėdos rajono. Visa tai suteikia mums pranašumą konkurencinėje kovoje Baltijos jūros regione".
Anot Savivaldybės Tarybos sekretoriaus, Klaipėda - pirmasis miestas Lietuvoje, kuris nuosekliai žengia prekės ženklo kūrimo, komunikacijos strategijos bei veiksmų plano kūrimo keliu.
Natalija MOGUČAJA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą