Netiesa, kad Lietuvos kaimas tik geria. Netiesa, kad visi lietuviai tik bamba ir tikisi, jog visas problemas už juos turi išspręsti kažkas kitas - valdžia, viena ar kita sąjunga. Veiviržėnų seniūnijos Šalpėnų kaimo žmonės įrodė, jog galima patiems keisti kaimo likimą, kad jis turėtų ateitį, kad jame būtų gera gyventi vaikams ir vaikaičiams.
Šalpėniškiams prieš metus susibūrus į bendruomenę, o po kelių mėnesių įsikūrus jaunimo klubui "Žiburys", kaime prasidėjo stebinančios permainos.
Kaimo pakraštyje, prie upės, kėpsojo apleisti buvusio kolūkio chemikalų ir dujų sandėliai. Iš čia sklido negeras kvapelis, kurį sodrino aplinkui pilamų šiukšlių "aromatas". Šalpėnų bendruomenė ir jaunieji entuziastai nepasibodėjo įsivelti ten, kur velnias ragus nusilaužtų: apleistus pastatus nugriovė, atsikratė chemikalų persigėrusio grindinio, privežė žemių. Iškirto brūzgynus, sugrėbė žolę.
Dabar ant buvusio dujų sandėlio stovi pačių sukalta scena. Čia pat - šokių aikštelė su grindimis, suoleliai. Už upės tiltelio įrengtos futbolo ir tinklinio aikštelės. Pertvarką parėmė kaimo ūkininkai, nors sunkmetis ir jų nepaglostė. Prieš keletą savaičių buvusioje dykvietėje, pavadintoje Gubrės parku, įvyko sporto varžybos ir vakaronė, kaimo saviveiklininkų koncertas. O ateinantį savaitgalį į šokių vakarą kviečiami tie, kam per trisdešimt.
Pasitarnavo skundikai
"Pagrindinė idėja, sukūrus bendruomenę, ir buvo keisti kaimo likimą, kad jis turėtų ateitį, kad jame būtų gera gyventi mūsų vaikams ir vaikaičiams", - sakė buvęs šišioniškis, pedagogas ir teisininkas, dabar - Šalpėnų kaimo asociacijos "Šaltupė" pirmininkas Alfonsas Sermontis.
 |
| "Kad ir kur mus likimas nublokštų, į gimtąjį lizdą sugrįšime", - sakė Tadas ir Vitalijus Kareivos, Šarūnė Andrijauskaitė, Ramūnas Rėbžda, Indrė Poškaitė ir Julius Kiudelis. |
Bendruomenės poreikiams gyvenvietėje buvo palikta senoji mokykla, bet ten įvykus keletui šokių vakarų, pora buvusių pedagogių įniko siuntinėti skundus įvairioms instancijoms, esą joms trukdo muzika ir triukšmas. Atsitiko taip, kad kaime didelė dalis žemės buvo privatizuota, neliko net priėjimo prie upės, tad žmonės pradėjo ieškoti vietos susibūrimams. Privatizuota buvo ir dabartinio Gubrės parko dalis, paversta šiukšlynu. Nuo balandžio iki birželio ūkininkai, nudirbę savo darbus, ir mokiniai, grįžę iš pamokų, triūsė, kad sukurtų poilsio oazę.
"Kai darbų buvo nuveikta už dvylika tūkstančių, nustojome skaičiavę, kiek atsieis "džiungles" paversti civilizuota vieta, su liepteliais, estrada ir žaidimų aikštelėmis", - sakė ponas Alfonsas.
Šiuo metu kuriama Gubrės parko administracija, kuri rūpinsis tolesniu trijų hektarų parko kūrimu ir priežiūra. Tik reikia dar gauti rajono valdžios leidimą, kad parkas būtų įtrauktas į bendrąjį rajono planą ir atiduotas bendruomenės žinion.
Vizija
Šalpėnai, turintys apie tris šimtus gyventojų, turi tik tris ugninio vandens mėgėjus. Beje, vienas jų savo pinigais remia bendruomenės projektus.
|
| "Rajono valdžiai pristatėme parko žemėlapius, projektus, laukiame, kol "palaimins" ir atiduos jį bendruomenės žiniai", - sakė Rita ir Alfonsas Sermončiai ir Diana Radžienė (dešinėje). |
Apylinkės inspektoriaus vaidmuo labiau primena taikdarį, kai pasipylė nepatenkintųjų vakaronėmis skundai. Kaime kol kas jokių kriminalų nepasitaikė. O jaunimėlis - auksinis. Gal jo garbei parke atsiras karūna, sudėta iš akmenų. Be to, akmenyse bus iškaltos parko steigėjų pavardės.
"Norime turėti tvarkingas bendruomenės namų patalpas. Žemės ūkio ministerija bendruomenės namų remontui skyrė 25 000 litų", - sakė asociacijos administratorė Diana Radžienė, parašiusi projektą "Šalpėnų bendruomenės namai - ateities perspektyva".
Ši maloni moteris lengvai randa kalbą su jaunaisiais šalpėniškiais, nes yra ir bendruomenės medicinos punkto slaugytoja. Visus vaikus ant savo rankų sūpavusi...
Čia mūsų namai
Kaimo jaunuomenė mokosi kas kur: Klaipėdoje, Veiviržėnuose ar Daukšaičiuose, bet gimtinėje renkasi beveik kasdien.
|
| Šalpėnų bendruomenė ir jaunieji entuziastai nepasibodėjo įsivelti ten, kur velnias ragus nusilaužtų: apleistus pastatus nugriovė, atsikratė chemikalų persigėrusio grindinio, privežė žemių. Iškirto brūzgynus, sugrėbė žolę. Dabar ant buvusio dujų sandėlio stovi pačių sukalta scena. Čia pat - šokių aikštelė su grindimis, suoleliai. |
"Kaip Šalpėnai netrauks - juk čia užaugome, čia gyvena mūsų seneliai ir tėvai. Vaikystėje ravėjom daržus, prižiūrėjome gyvulėlius, ir dabar padedame tėvams darbuose. Tai ir puoselėjame kaimą, kaip galim. Neturėjome vietos, kur praleisti laisvalaikį, o dabar į parką ateiname su visa šeima, atsinešame kūdikius, atsivežame senolius. Kepame dešreles ant laužo. Žmonės ir iš toliau atvažiuoja pasižiūrėti, kas čia vyksta", - sakė Šarūnė Andrijauskaitė ir Indrė Poškaitė, beje, ką tik įstojusi į Klaipėdos universitetą studijuoti chemijos inžineriją.
"Merginos su vaikinais žaidžia futbolą ir tinklinį, vyksta varžybos su gretimų kaimų moksleiviais, rengiame diskotekas. Didžėjų iš Klaipėdos pasikviečiam, klausomės įvairios muzikos. Ateina jaunimo iš kaimyninių kaimų, bet visi labai draugiški. Tamsoje nesistumdome, nes kaip kviesi panelę pašokti, jeigu nežinosi, kaip ji atrodo", - juokavo Ramūnas Rėbžda, savo merginos iš diskotekos nelydintis, nes į Judrėnus parveža ją motociklu.
Šalpėnų jaunimas sakė jau atšventęs ne vieną teminį vakarą: Helovyną, Valentino dieną, Užgavėnes, bendruomenės gimtadienį ir Jonines. Įdomu, kad jie nesislapsto, kviečia drauge pasilinksminti ir savo tėvelius. Kareivų, Andrijauskų, Poškų, Žemgulių šeimos ypač aktyvios. Gal pusė bendruomenės, pusšimtis žmonių, buvo surengę iškylą laivu iš Kintų į Nidą. Ir Šalpėnų kaimo žmonių didelis širdies džiaugsmas - pamažu, vienas po kito sugrįžta jų vaikai, kurie buvo išvykę laimės ieškoti į užsienį.
|
| "Gera gyventi ten, kur jautiesi savas tarp savų", - sakė Algis ir Reda Poškai. |
Savanoriai
Ūkininkas Leonas Dirgėla niekieno neprašytas per keletą dienų sukalė ilgą ąžuolinį stalą su krėslais kaimiečių ir svečių pokyliams gamtoje. Jau po to, kai padėjo sukalti parko tvorelę ir sceną. Neatsisako, nors turi darbo: reikia sužiūrėti aštuoniolika raguočių, žemę maitintoją, baigti savo būsto remontą. Jis iš tolo šviečia, nors Šalpėnuose - visos sodybos tvarkingos.
"Kaip nepadėsi, jeigu žmonėms reikia. Čia ir galvot nereikia. Visi dirbam", - sakė ponas Leonas, kuris, paprašytas nusifotografuoti, susikuklinęs nurūko motociklu. O draugai jam pavymui gyrė Leono žmoną Virginiją, su dukromis Alina ir Laimute kaimo šventei išvirusias 80 litrų rūgštynių sriubos. Neliko nė lašo. Bet kuriai šventei šeimininkės pagamina ką nors gardaus.
"Jeigu ne Algiukas, čia nieko nebūtų buvę, jie pagrindiniai parko veikėjai", - taip atsiliepė kaimo žmonės apie "Šaltupės" asociacijos ūkvedį Algį Pošką. Jis nesigarsindamas dovanoja bendruomenei įvairių statybinių medžiagų ir pats daugelį atrakcijų sumeistravo. Tad jį ir vadina devyneto amatų meistru.
"Nereikia jokio organizavimo nei prievartos. Pasakei žmogui, ir padaro, kas reikia. Susirenka būriai, ir traukia talkon. Žmonės išsiilgę bendravimo, susirinkti į vieną vietą, pasišnekėti, pabūti, pašokti. Ir idėjų jiems netrūksta. Manau, per artimiausius trejus metus turi įvykti kaimo renesansas, nes žmonės tarsi atgavo išdidumo jausmą, didžiuojasi savo gimtu kaimu, bendruomene. Tapo atidūs kaimynui. Kaip sakoma, svetimo skausmo nebūna. Bet pretekstų džiaugtis turime kur kas daugiau", - sakė ponas Algis, kurio dešinioji ranka yra žmona Reda.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą