Lietuvos kariuomenės budinčiuose vienetuose įvestas aukštesnis parengties lygis

Stebint padidėjusį Rusijos Federacijos pajėgų aktyvumą, budinčiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose įvestas aukštesnis parengties lygis. Tai reiškia, kad jie yra pasirengę reaguoti į galimas grėsmes per labai trumpą laiką. Kaip pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM), aukštesnis parengties lygis įvestas sekmadienį Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgose ir kai kuriuose Taikos meto užduočių operacinių pajėgų vienetuose. Esant aukštesniam parengties lygiui, šioms pajėgoms priskirti kariai yra nuolatinės parengties ir vykdo tarnybą karinėse teritorijose.

„Padidinta parengtis bus išlaikoma tol, kol to reikalaus saugumo situacija. Budintys kariuomenės vienetai šiuo metu yra pasirengę reaguoti į galimas grėsmes per labai trumpą laiką", - pranešime spaudai cituojamas Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo viršininkas brigados generolas Vilmantas Tamošaitis.

Štabo viršininkas pabrėžė, kad saugumo situaciją nuolat stebi ir vertina kariuomenės žvalgybos specialistai.

KAM pažymi, kad nuo lapkričio 1 dienos pradėjusios funkcionuoti Lietuvos kariuomenės Greitojo reagavimo pajėgos yra pasirengusios reaguoti į įvairaus tipo grėsmes nacionaliniam saugumui. Jas sudaro dvi bataliono dydžio kovinės grupės, suformuotos iš LDK Algirdo mechanizuotojo pėstininkų ir Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų motorizuotojo pėstininkų batalionų bei Karinių oro pajėgų, Specialiųjų operacijų pajėgų, Karo policijos ir logistinės ir medicininės paramos elementai.

Kartu su Greitojo reagavimo pajėgomis budinčiomis Taikos meto užduočių operacines pajėgomis aukštoje parengtyje budi ir Taikos meto operacines pajėgas sudarantys LDK Butigeidžio dragūnų, Karaliaus Mindaugo husarų, Juozo Vitkaus inžinerijos batalionų, kariuomenės Logistikos valdybos kariai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vienetai.

KAM pranešime taip pat rašoma apie padidėjusį Rusijos Federacijos karinį aktyvumą. Šeštadienį neutraliuose vandenyse Baltijos jūroje pastebėta Rusijos Federacijos karinių laivų grupė, kurią sudarė 22 laivai, lydima karinių orlaivių. Karinių oro pajėgų stebėjimo duomenimis, grupės sudėtyje galėjo būti transportiniai orlaiviai ir bombonešiai.

Karinius orlaivius atpažino kaimyninių valstybių naikintuvai. Baltijos valstybėse budintys NATO oro policijos misijos naikintuvai nekilo. Stebėti situaciją jūroje buvo išsiųstas Lietuvos karinių jūrų pajėgų patrulinis laivas „Žemaitis" P11. Laivas „Žemaitis" į Klaipėdą grįžo gruodžio 7 dieną.

Sekmadienį NATO oro policijos naikintuvai kilo tris kartus. Jie atpažino ir palydėjo virš neutralių vandenų Baltijos jūroje skridusius orlaivius. Tarp jų - 4 Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų strateginius bombonešius TU-95 ir 2 strateginius bombonešius TU-22. Jie skrido su išjungtais automatiniais atsakikliais ir neatsakė į NATO naikintuvų pilotų bandymus užmegzti radijo ryšį.

NATO oro policijos naikintuvai taip pat palydėjo 3 karinius transportinius orlaivius TU-134, kurie buvo atpažinti du kartus, skridusius iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningradą pirmyn ir atgal. Orlaiviai skrido pagal planą su išjungtais atsakikliais bei 1 karinį transportinį orlaivį AN-72, skridusį pagal planą be atsakiklio, ir 1 karinį transportinį orlaivį AN-26, skridusį pagal planą su atsakikliu.