Vakar rytą šalia Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės (PAG) stovyklos susisprogdino savižudis, pirmadienį prieš atvykstant mūsų valstybės krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei oro uoste Čagčarane sprogo pakelės bomba, neseniai Afganistane buvo sužeisti du Lietuvos kariai, 2008-aisiais vienas žuvo.
Išpuolių virtinė
Anot Krašto apsaugos ministerijos (KAM), trečiadienį vietinės apsaugos darbuotojai, kurie PAG stovyklą saugo iš išorės, pastebėjo ir įspėjo Lietuvos karius apie artėjantį prie stovyklos savižudį.
Lietuvos kariai paleido įspėjamuosius šūvius ir tuo metu savižudis susisprogdino. Sprogimo metu buvo apgadinta stovyklos tvora ir vartai. Įvykio metu nei civiliai gyventojai, nei vietos apsaugos kariai nenukentėjo.
KAM informavo, kad šiuo metu PAG stovykloje yra sustiprinta apsauga.
Vakar taip pat pranešta apie tai, kad per išpuolius Afganistane žuvo penki NATO kareiviai. Keturi iš jų žuvo per bombos sprogimą pietinėje Afganistano dalyje. Dar vienas pareigūnas žuvo per sukilėlių ataką rytinėje šalies dalyje.
KAM Jungtinio štabo viršininkas Algis Vaičeliūnas vakar pareiškė, kad vietiniai Čagčarano gyventojai esą patys yra nustebę dėl pablogėjusios situacijos.
"Didžioji dalis jų reiškia atvirą nepasitenkinimą, deja, ir baimę. Tačiau galėčiau teigti, kad 80 procentų ir daugiau gyventojų remia mūsų misiją", - teigė brigados generolas.
Įžvelgė naudą
Šią savaitę oficialiai pranešta, kad Italija jau kitais metais ketina pradėti savo karių išvedimą iš Afganistano. Karių išvedimas turėtų būti baigtas 2014 m. Sutapimas ar ne, tačiau Italijos užsienio reikalų ministras Frankas Fratinis apie pajėgų išvedimą prabilo po to, kai šį savaitgalį Afganistane žuvo keturi italų kareiviai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas "Vakarų ekspresui" teigė, kad atsakomybė už saugumo užtikrinimą Afganistane vietos valdžiai turi būti perduota 2014 m.
"Nėra tokio grafiko, kad Lietuva turėtų išvesti savo karius iš Afganistano. Situacija nėra paprasta visame Afganistane, bet latviai, estai atlieka misiją karštesniuose taškuose. O dėl tų naujausių išpuolių tikrai nebus priimami karštligiški sprendimai imti ir staiga išvesti savo karius. Reikia mąstyti, kaip sustiprinti saugumo kontrolę, pasinaudoti pačių afganų pajėgomis", - dėstė parlamentaras.
Jo manymu, išpuolių prieš žiemos periodą visada padaugėja, kadangi šaltuoju metų laiku užpustomos perėjos kalnuose, sunkiau judėti, gabenti įvairius krovinius.
"Manau, kad kalbos, jog Lietuva nieko gero Afganistane nepadarė, yra spekuliatyvios. Nemanau, kad čia trūko ar ne afganų kantrybė. Supraskime, kad politinės sąlygos keičiasi, o gyventojų nuotaikos - tokios pačios. Goro provincija yra viena skurdžiausių šalyje, tad ir žmonių poreikiai kitokie", - sakė politikas.
Buvęs krašto apsaugos ministras, Seimo narys Juozas Olekas teigė, jog kalbos apie tai, kad reikėtų baigti misiją Afganistane, tarp sąjungininkų jau prasidėjo.
"Toje šalyje įvyko mažiau ar labiau skaidrūs demokratiniai rinkimai. NATO jau yra baigiamojoje misijos stadijoje, Lietuva taip pat turėtų planuoti, nes ir JAV mažina pajėgas. O pavieniai išpuoliai visada neišvengiami, jie atsirita ir iš kitų provincijų. Nesutinku su nuostata, kad Lietuvos norai buvo didesni, nei galimybės. Afganai dėkingi mums už ramybę, įgyvendintas ne vienas paramos projektas, pritrauktos tarptautinių fondų lėšos, mūsų šalis tikrai padarė teigiamą įtaką", - svarstė J. Olekas.
"Lietuva nepateisino lūkesčių"
Egdūnas RAČIUS, islamo tyrinėtojas, politologas
Yra visas kompleksas priežasčių, kodėl pastaruoju metu vis daugiau įvyksta išpuolių Afganistane, net ir palyginti saugia įvardytoje lietuvių vadovaujamoje Goro provincijoje. Pirmiausiai, saugumo padėtis pablogėjo visame Afganistane, maištininkų grupės ne tik aktyvėja, bet ir darosi gausesnės. Jaučiamas ir didelis pasyviosios visuomenės palaikymas maištininkų atžvilgiu. Sunku pasakyti, koks tas kritinis taškas pasiektas. Tačiau akivaizdu, kad nepasitenkinimas dabartine Afganistano valdžia didėja, o tai siejama ir su įvykusiais prezidento, ir parlamento rinkimais, kurie nebuvo skaidrūs. Iškyla vadžios legitimumo klausimas.
Afganai mato, kad ypač mažuose miesteliuose padėtis negerėja, o okupacija tęsiasi jau tiek metų. Prastėja padėtis ir vienoje skurdžiausių - Goro - provincijų, žmonės nebėra tokie pakantūs. Tradiciškai naujai vyriausybei duodama šimtas dienų, kai ji nekritikuojama, bet okupantams afganai davė daug metų. Ir nustokime vartoti vien bendrinį Talibano pavadinimą, kai kalbame apie maištininkus, nes jų yra įvairiose grupėse. Griebiamasi ginklo tiek prieš okupantus, tiek prieš dabartinę valdžią. Išpuoliai dažniau įvykdomi ne dėl politinių, o dėl ekonominių priežasčių. O Goro provincija yra charizmatinis pavyzdys, tarsi lakmuso popierius. Žmonių kantrybė ir ten išsenka, nors provincijoje nėra nei puštūnų, nei talibų kovotojų susivienijimų. Bet matome virtinę išpuolių.
Tad akivaizdu, kad tenykštė visuomenė subrendo pasipriešinimams, ji pamatė, kad svetimšaliai ar nenori, ar negali padėti. Tai ypač liečia Lietuvą - neturime nei žmogiškųjų, nei finansinių resursų atkurti provinciją, kuri užima pusės mūsų šalies dydžio teritoriją, gyvena 700 tūkstančių žmonių. Padėti keliems šimtams kaimų nereiškia tą patį padaryti ir visoje provincijoje. Na, taip, įrengtos hidroelektrinės, drenavimo sistemos, tiesti keliai, suteikta medicininė pagalba. Bet tai yra atsitiktiniai dalykai, nėra kompleksinio požiūrio. Be to, daug kas sprendžiama iš provincijos centro, klesti ir korupcija.
Manau, kad padėtis Afganistane tik blogės, ne išimtis ir Goro provincija, nes ten ypač daug badaujančių žmonių. Tik žiemą išpuolių turėtų sumažėti dėl oro sąlygų sukausčius judėjimą. Bet tai, kad Goro provincijoje daugybę metų nevyko karo veiksmų, visai neatspindi tenykščių žmonių nuotaikos. Tik jie buvo kantrūs. O ko siekia Lietuva? Viena vertus, norima pademonstruoti, kad esame patikima NATO narė, turime gerą kariuomenę. Bet jei mūsų šalis bando demonstruoti save kaip donorę, turinčią žmogiškųjų ir finansinių išteklių, kuri gali atgaivinti Goro provinciją... Nėra tokių resursų. Blogai ir tai, kad Lietuva toje misijoje nesugebėjo sutelkti platesnio kitų pasaulio valstybių dėmesio, pritraukti partnerių. Na, taip, yra japonai, ukrainiečiai, gruzinai. Bet tie rezultatai niekiniai, palyginti su lūkesčiais.
"Būsime visada svetimi"
Zigmas STANKUS, Afganistano karo veteranas
Mūsų politikai kvailai kalba, kad lietuviai kariai Afganistane yra gerbiami, mylimi. Afganai net neįsivaizduoja, kas ta Lietuva ir kur ji yra, nes ten pilna beraščių žmonių. Afganistane visada ramu yra tik sąlyginai. Neužmirškime, kad jie yra paskelbę šventąjį karą, tad mes ten esame svetimi. Mūsiškiai laisvai sėdėjo, kol nieko nedarė. O afganams jokio skirtumo nėra, ar JAV, ar Lietuvos, ar Prancūzijos karius pulti. Jei jau kas nors iš jų žuvo, tai ir puola. Tai - kraujo kerštas. Yra dar ir garbės kodeksas - jei įžeidžiama reputacija, tai tik krauju galima ją atstatyti. Sovietai irgi neva daug padėjo, bet kai įvedė armiją - viskas baigėsi. Ir tada viešai buvo deklaruojama, kaip ten sovietai mylimi, vykdyta tokia pati propaganda, kokia dabar taikoma ir Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą