Linas Pernavas: Vilniuje dirba 1,5 tūkst. policininkų, iš jų tik 40–60 – gatvėse

Pradėta įgyvendinti policijos reforma kelia vis daugiau klausimų. Pradėtą reformą kritikuoja ne tik įvairių politinių pažiūrų politikai, bet ir prezidentė, ir policijos profesinės sąjungos. Apie pertvarkas policijoje – pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininke Roma Katiniene ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininke Loreta Soščekiene.

– Pone Pernavai, pasakykite esmę, ko jūs siekiate?

L. Pernavas: Mes darome tai, ko nori visuomenė. Ateidamas į šitas pareigas, aš pasakiau, kad darysiu viską, kad visuomenė būtų saugesnė, o policijos pareigūnai – geriau aprūpinti. Visuomenė nori, kad būtų kuo daugiau reaguojančių ekipažų. Mūsų tikslas, kad nuo Naujųjų metų būtų dvigubai daugiau reaguojančių pareigūnų. Tam, kad greičiau nuvyktume į įvykius ir būtų maksimalus dėmesys nukentėjusiems įvykiuose. Natūralu, kad taip mes užtikrinsime geresnį įvykių ištyrimą. Štai pavyzdys, prieš du mėnesius Vilniuje gavome iškvietimą, kad darbo metu moteris prekiauja narkotikais. Mes į įvykį vykstame vieną valandą. Taip, galima sakyti, kad nieko tokio, nes žmogus nežalojamas, pavojaus sveikatai nėra. Bet ar tai yra normalu? Vilniuje kasdien dirba 1,5 tūkst. policijos pareigūnų, o mes vykstame valandą. Apie kokį ištyrimą mes galime kalbėti? Kiek realiai dirba policijos pareigūnų, reaguojančių į tokius įvykius? 20–30 ekipažų kasdien, t. y. 40–60 policijos pareigūnų. Tai įsivaizduokite skaičius, 40–60 pareigūnų gatvėje ir 1 tūkst. 500 policijos komisariatuose. Policijos komisariatas visiškai šalia, bet mes nevažiuojame. Ar tai yra normalu?

– Pabandysiu išdėstyti esminius momentus, jei suklysiu, pataisykite. Jūs atsisakote budėtojų dalių savivaldybėse, jų yra 60, ir įvedate budėtojų dalis apskrityse, t. y. buvę budėtojai keliauja į gatvę.

L. Pernavas: Tai jau yra atlikta.

– Tada didžiąją dalį tyrėjų jūs išleidžiate į gatves ir kabinetuose lieka tik vadovaujantieji tyrėjai?

L. Pernavas: Ne didžiąją, o tik dalį. Šiandien mes turime 1 tūkst. 500 pareigūnų, dirbančių gatvėje, bet norime, kad jų būtų 3 tūkst. Tų, kurie reaguotų į įvykius.

– Tai kiek tyrėjų iš tų, kurie eina į gatvę, tada, kai jiems reikia, eis kasdien?

L. Pernavas: Iš viso mes turime 9 tūkst. policijos pareigūnų. Mūsų tikslas, kad trečdalis jų dirbtų gatvėje. Likę 6 tūkst. būtų kabinetuose ir tirtų bylas. Mitas, kad nebus kam tirti nusikaltimų. Tyrėjai, kurie tyrė bylas, jie jas ir tirs. Visi jie dirbs kabinetuose ir tirs bylas.

– Tai kas tada eis į gatves?

L. Pernavas: Dalis jų dirbs gatvėje. Tas 1 tūkst. 500 yra nedidelė dalis, bet mums tai yra labai svarbu. Tai padvigubins gatvėse dirbančių pareigūnų skaičių.

– Tai jūs sakote, kad, negaudami didesnio finansavimo policijai, pasieksite, kad gatvėse Lietuvoje policininkų būtų du kartus daugiau?

L. Pernavas: Taip, reformos esmė – su turimais resursais būti efektyvesniems. Mes esame realistai, suvokiame, kad nei kitais, nei dar kitais metais policijos biudžetas nebus didinamas drastiškai. Labai populiaru ateiti ir sakyti, kad duokite mums dvigubai daugiau pinigų ir tada aš kažką padarysiu. Ne, policijos vadovybė nesilaiko tokios pozicijos. Mes prašome pinigų, sakome, kam reikia, žinome, kad kažkiek procentų kasmet gausime, bet mes suvokiame, kad drastiškai biudžetas nedidės. Mano, kaip vadovo užduotis, su esamu finansavimu užtikrinti efektyvų policijos darbą.

– Dar vienas momentas, jūs ketinate daugiausiai atlyginimus kelti žemiausios grandies pareigūnams. Suprantu, kad tai jau yra daroma. Tai priešina policiją iš vidaus, nes anksčiau, ištarnavus daugiau metų, būdavo didesnis atlyginimas ir pan. Dabar tik pradėję dirbti policininkai gaus tiek pat, kiek ir aukštesnes pareigas užimantys?

L. Pernavas: Taip, mes turėjome dilemą. Ar kelti visiems po 30 eurų, ar didinti darbo užmokestį mažiausiai uždirbantiems. Buvo priimtas sprendimas didinti tiems, kurie uždirba mažiausiai, kurie gauna 370–400 eurų. Šiandien jų atlyginimas yra 600 eurų. Suprantu, kad tiems pareigūnams, kurie ir dabar, ir anksčiau gaudavo daugiau, skirtumas gavosi nedidelis. Anksčiau skirtumas buvo dvigubas, dabar skiriasi keliolika ar keliasdešimt eurų. Aš galiu tik paprašyti tų pareigūnų supratimo, tikrai kitąmet bus antras etapas ir bus didinamas darbo užmokestis. Tas skirtumas tarp pirminės grandies ir tų, kuriems didinsime atlyginimus kitąmet, didės, bet viskam savas laikas.

– Ponia Katiniene, kas jums kliūna be to, apie ką mes jau kalbėjome?

R. Katinienė: Reforma neturėtų būti daroma dėl reformos. Šiandien jau akademinė bendruomenė pasisako, kad dar prieš reformą turėtų būti atlikta galimybių studija, kokios policijos modelio Lietuvoje reikia. O ne tai, kad kažkas kažkur nuvažiavęs nusprendė, nutarė sujungti kriminalinę ir viešą policiją ir padaryti universalų policininką.

– Jūs sakote, kad policijos vadovybė nepakankamai diskutavo su akademine bendruomene?

R. Katinienė: Diskusijos išvis nebuvo, nei su policijos bendruomene, nei su profesinėmis sąjungomis, nei su visuomene ar akademine bendruomene, teisėsaugos institucijomis.

– Sakote, kad „reforma dėl reformos“, bet aš girdžiu, ką sako komisaras, kad reforma yra tam, kad daugiau pareigūnų būtų gatvėse arčiau žmonių, visuomenė jaustųsi saugiau, policija greičiau reaguotų į įvykius.

R. Katinienė: Jei paklaustumėte žmonių, kurie nukentėję, tai klausimas, ko jie labiau norėtų, ar, kad greičiau atvažiuotų pareigūnai, kurie nesugeba suteikti kokybiškos paslaugos, kurie nesugeba užpildyti protokolo, kurie nesugeba ištirti nusikalstamos veikos, ar nori sulaukti savo srities profesionalų.

– Ponia Katiniene, ką policijoje veikia pareigūnai, nemokantys užpildyti protokolo? Juos ne į gatvę reikia siųsti, o išvyti.

R. Katinienė: Juos reikia ne išvyti, o apmokyti. Policijos mokymo sistema orientuota į bendruosius įgūdžius ir vėliau atitinkamai buvo specializacijos. Po bendro pareigūno parengimo buvo paskiriama, kur jis dirbs. Tai natūralu, kad žmogus, visą laiką dirbęs kriminalinėje policijoje, yra nesusidūręs su administracine teise. Natūraliai šiai dienai įgyvendinant reformą, kai policijos pareigūnai nebuvo apmokyti, atvažiavęs į įvykį jis natūraliai nežinos net kaip užpildyti administracinės teisės pažeidimo protokolą.

– Komisare, dėl nediskutavimo, tai turbūt faktas?

L. Pernavas: Netiesa, kad nediskutavome, buvo sudaryta darbo grupė, yra pasirašytas mano įsakymas, į jį įtrauktas ministerijos atstovas, įstaigų atstovai, Policijos departamentas, profsąjungų atstovas Vytautas Lamauskas. Dirbo darbo grupė, pateikė atitinkamas išvadas, jas aš patvirtinau, joms pritarė ir Policijos taryba.

– Kas yra Policijos taryba?

L. Pernavas: Tai yra vadovų institucija, kur mes svarstome svarbiausius policijai rūpimus klausimus. Kiekvieną mėnesį su profsąjungų vadovais aš ėjau į susitikimus. Visuose aš asmeniškai pirmininkavau. Visais tais klausimais, rengiantis reformai, buvo kalbama. Profsąjungos pritaria pokyčiams, jos sako, kad tie pokyčiai reikalingi. Vakar profsąjungų išplatintas viešas pareiškimas su išvardintais siekiais, ko jie siekia. Tie siekiai sutampa. Ten yra analogiškos nuostatos, t. y. 1 tūkst. eurų atlyginimas, kurį mes žadame 2020 m., profsąjungos prašo 2018 m., gerai, tą mes galime suderinti. Tinkamai aprūpintas, apmokytas pareigūnas, saugi aplinka. Tie patys siekiai.

– Ponia R. Katinienė sako, kad pareigūnai nebuvo apmokyti, prieš jiems suteikiant naujas pareigas, prieš juos perkvalifikuojant.

L. Pernavas: Policijoje nedirba idiotai, policijoje dirba policininkai. Visi baigę tam tikras mokymo įstaigas ir nereikia jų nuvertinti, kad jie nemoka surašyti elementaraus protokolo. Kita vertus, tai nereiškia, kad nuo rytdienos, išėję į gatvę, jie puls rašyti protokolus. Trečia, yra rengiami mokymai. Aiškiai parašyta pertvarkos metmenyse, kad darbą pavesti, kai bus atlikti mokymai ir išlaikyta įskaita. Tą visi žino, yra viešai su tuo supažindinti. Dar vienas dalykas, kad ekipaže dirba su dar vienu policijos pareigūnu, t. y. kriminalinės policijos pareigūnas dirba su viešosios policijos pareigūnu, tai ar tai nėra geriausia vieta tą protokolą išmokti rašyti? Mes puikiai suprantame, kad geriausiai išmokstama per praktiką darbe. Mes gi nepaleidžiame žmonių, kurie niekada nedirbę policijos darbo. Sutinku, kad jis dirbo šiek tiek kitos pakraipos darbą, bet tai nėra žmonės, kurie nieko nesugeba daryti. Tų problemų nebus. Aš bendrauju su tais žmonėmis, ir didžiosios dalies jų atsakymas, kad nebus problemų tą protokolą surašyti. Taip, dalis atsako, kad reikės šį tą prisiminti, reikės pasimokyti, bet viskas tvarkoje. Kitas dalykas, administracinių nusižengimų kodeksas, kuris įsigalios nuo kitų metų, mes galime pastebėti, kad, iš esmės, tai baudžiamojo proceso kodeksas. Daugelis nuostatų perkelta iš baudžiamojo kodekso. Tai kriminalinės policijos darbuotojui, kuris su baudžiamojo proceso kodeksu visą laiką dirbo, tai iš esmės tas pats dalykas. Tikrai nematau jokių problemų.

– Ponia Soščekiene, kokie jūsų esminiai priekaištai generaliniam komisarui, kurio įsakymu ir pradėta reforma?

L. Soščekienė: Priekaištų yra labai daug. Per keletą metų praktiškai visa policijos sistema yra sunaikinta. Komisariatai nuo 17 val. užrakinti, patruliuojantys pareigūnai, vietoj to, kad patruliuotų, praktiškai dirba taksistais ir vežioja išgėrusius asmenis namo arba nusikaltėlius į areštines, kurios yra už 50–80 km nuo komisariato. Mokymų beveik nėra ir pareigūnai per metus turi po 6 šovinius pabandyti, pašaudyti ir išlaikyti įskaitas. Stebimės, kaip tie pareigūnai nepraranda įgūdžių panaudoti tarnybinį ginklą. Daugiausia kalbama apie tai, kad daugiau pareigūnų gatvėse, bet kokie tie pareigūnai išeis į tas gatves? Tegul generalinis komisaras savęs paklausia, ar jie bus pakankamai paruošti, ar tie pareigūnai patys bus saugūs ir galės užtikrinti kitų saugumą? Jei pareigūnai po 15 metų dirbo kabinetuose, tai jų visai kitokie sveikatos reikalavimai, jie neturi tokio paruošimo, kokius turi patruliai. Yra didelis policijos pareigūnų nekomplektas, milžiniški darbo krūviai. Nežinau, su kuo generalinis komisaras kalbėjo, gal su komisariatų, apskričių vadovais, bet reikėtų pasiklausyti, ką kalba eiliniai pareigūnai, dabar jie visiškai ignoruojami. Atsisėdome kabinete, pasibraižėme schemeles ir viskas pagal tą schemelę turėtų būti. Deja, viskas vyksta ne taip, kaip yra popieriuje.

– Taip, keletas momentų nuskambėjo. 17 val. uždaromi komisariatai, kai kurie jų turbūt ir visą dieną nedirba, nes pareigūnai yra gatvėje. Tai yra tam tikras moralinis krūvis visuomenėje, nes žmonės yra pripratę matyti policijos komisariatą dirbantį kiaurą parą?

L. Pernavas: Mėgstu kalbėti faktais. Jei paklaustumėte, ar gerai, jei kiekviename komisariate dirbtų 2 budėtojai. Tai aišku, gerai. Bet turime suprasti, kad turime lėšų tiek, kiek turime. Negalima spekuliuoti tokiais dalykais. Imkime kitą pavyzdį, kai Kėdainių rajone buvo du vaikai įmesti į šulinį. Didžiulė tragedija. Policijos komisariate yra du budėtojai, kurie sėdi ir žiūri, kaip dirba patruliai. Tai ar neturėtų jie būti tame įvykyje? Ar čia yra normalu? Jei normalu, tai nieko nedarykime. Man nenormalu, jie ten galėjo būti už 20 min. ir spręsti tą įvykį.

– Abiejų profsąjungų vadovės kalba, kad pareigūnai, dirbantys kabinete, taip įpratę ir tarsi jau yra visai kitokie.

L. Pernavas: Tada turbūt galime dar ilgiau palaukti ir nieko nedaryti. Aš sutinku, kad mokymų niekada nebus per daug. Mokymus reikia daryti ir jie šiandien yra daromi. Tie pareigūnai, kurie eis į gatvę, bus mokomi ir nuolat bus rengiami. Galime kalbėti apie tuos 6 šovinius, kuriuos gauna. Bet tai galime dar priimti daugiau policijos pareigūnų, tada gaus po 4. Turime suprasti, kad valstybė gali turėti tiek policijos pareigūnų, kiek gali išlaikyti. Pernai buvo didžiulė diskusija apie „Aro“ pareigūnus. Turime 100 pareigūnų ir 25 liemenes. Tai galime dar daugiau, 120 pareigūnų turėti su 25 liemenėmis. Turime suprasti, kad policijos pareigūnai turi būti aprūpinti. Todėl taip ir yra, kad palaipsniui policijos pareigūnų skaičius mažėja, o mes pagaliau galime juos aprūpinti. Šiemet pradėti pirkimai, nupirkta 1 tūkst. 600 taktinių, neperpjaunamų pirštinių, nešiojami kompiuteriai, su kuriais galės dirbti mobiliose darbo vietose, 500 elektros impulsinių prietaisų, vadinamų tazerių, 600 gelbėjimo komplektų. Čia sutaupėme lėšas, neinvestavome į pastatus. Policija, kaip gera nekilnojamojo turto agentūra, turi 700 pastatų. Ar policijai jų tiek reikia? Taip, yra ir po vieną ar kelis kabinetus, bet turime suprasti, kad tai kainuoja. Kainuoja išlaikymas, šildymas, komunalinės paslaugos, tvarkymas. Policija negali išlaikyti šitiek pastatų. Mes turime nustoti investuoti į betoną, investuokime į žmones. Čia sutinku su profsąjungų atstovais, taip, reikalingi mokymai, šoviniai, uniforma, bet tam tie pokyčiai ir daromi, kad galiausiai tie pinigai ateitų policijos pareigūnams, kurie dirba ir dirbs gatvėje. Tą reikia kažkada padaryti. Negalime laukti, kol kažkada kažkas susimylės ir dvigubai padidins biudžetą, ko turbūt niekada neįvyks.

– Komisare, kodėl jūs neparengėte prezentacijos ir su ja nepervažiavote per Lietuvą? Būtumėte užtrukęs savaitę, o aistrų, ko gero, būtų mažiau.

L. Pernavas: Tai yra daroma. Galbūt dar to buvo per mažai. Bet, prieš darant pokyčius, kiekviename policijos komisariate įvertiname visą medžiagą, dar kartą važiuojame, dar kartą kalbamės. Matyt, jau per ilgai viskas užtruko. Tiems pokyčiams buvo rengtasi pusantrų metų. Šių metų pradžioje apvažiavau visas apskritis, pats asmeniškai tą padariau, paaiškinau, kokie bus pokyčiai, kam jie bus reikalingi. Kai kurie gal net ir pamiršo, kad aš buvau. Negalima taip ilgai tempti su ta pertvarka. Psichologai siūlo kuo greičiau arba daryti, arba nedaryti išvis.

– Nemanote, kad dalis politinių problemų kyla dėl to, kad reforma siejama su Sauliaus Skvernelio pavarde?

L. Pernavas: Visko gali būti, bet negalima visko susieti su tais dalykais. Mes esame policija, esame depolitizuoti ir mes privalome tarnauti žmonėms. Tą ir darysime.