"Lobių paieškos - ir hobis, ir duona su sviestu"

Kultūros paveldas

Nors prekyba archeologiniais radiniais bei jų eksportas Lietuvoje yra draudžiamas, pastarųjų metų įvykiai leidžia daryti prielaidas, kad nelegali archeologinių radinių rinka mūsų šalyje yra ir netgi plečiasi.

Vadinamieji juodieji archeologai yra mitais apipintos specialybės žmonės - tai ir archeologai profesionalai, ir kolekcininkai, ir nuotykių ieškotojai, tačiau dažniausiai - ostapai benderiai, tiesiog aferistai.

"Vakarų ekspresui" pavyko elektroniniu paštu susiekti su vienu iš Maskvoje gyvenančių lobių ieškotojų Jevgenijumi, kuris tvirtino, esą nelegali, tačiau profesionali archeologija žalos nedaro.

"Aš netikiu, kad koks nors pakabukas šiais laikais gali duoti ką nors nauja mokslui, atsidūręs muziejuje. Suprask, Maskvoje pilna žmonių, kurie už pažaliavusią sagę duos krūvą pinigų, mokės ją įvertinti ir išsaugoti", - dienraščiui sakė lobių ieškotojas.

Specialybės fanatikai

Su "juodaisiais archeologais" keletą kartų akis į akį susidūręs Lietuvos archeologų draugijos tarybos pirmininkas Zenonas Baubonis tikino, jog tokia veikla besiverčiantys žmonės dažniausiai - aferistai-profesionalai.

"Jie - savo reikalo fanatikai. Dažnai svarbiausiu dalyku tampa ne galimybė pralobti, bet azartas, atradimo džiaugsmas. Tokie lobių ieškotojai ne visada išdrasko senovės paminklus, tačiau pasidalina atradimu ir su profesionaliais archeologais", - "Vakarų ekspresui" sakė archeologas.

Jis gana ironiškai apibūdino Rytų Lietuvos pilkapius nusiaubusių vandalų darbą - jie esą galėjo uždirbti vos 2-4 tūks. litų.

"Žinau, ką ten galima rasti, todėl jų biznis buvo lygiai tokio paties efektyvumo, kaip ir renkant pakelėje metalo laužą. Tačiau žala architektūros paminklams padaryta milžiniška", - teigė Z. Baubonis.

Tačiau visai kitokia situacija Rusijoje - net ir Kaliningrado srityje, senovės prūsų gyvenvietėse, lobių ieškotojai kapsto, ardo ir griauna.

Randa ir kamštelių

"Ir hobis, ir duona su sviestu", - taip savo amatą apibūdino Rusijoje, Maskvoje, gyvenantis "juodasis archeologas" Jevgenijus.

Su juo "Vakarų ekspresui" pavyko pabendrauti elektroniniu paštu. Kaip vėliau paaiškėjo, rusas niekada nebūtų bendravęs su žurnalistais, tačiau jį tai padaryti esą paskatino naivus požiūris į lobių paieškas.

Kasinėji pilkapius, kaip juos randi?

- Sudaryti maršrutą - ne problema, užtenka nueiti į biblioteką ir keletą valandų pastudijuoti archeologinę literatūrą. Daug sunkiau aptikti gerai išsilaikiusį ir dar nekasinėtą pilkapį. Čia jau kaip pasiseka - kai kada per dieną gali "prirausti" pusšimtį dolerių. Kitą dieną neuždirbsi net automobilio kurui, iš žemės iškasdamas vien alaus butelių kamštelius.

Tačiau kaip tau pavyksta likti nepastebėtam, kur žiūri milicija?

- Dabar viskas daug paprasčiau nei buvo Sovietų Sąjungos laikais. Valstybei nieko nereikia atiduoti, kaip anksčiau, nes 1996 metais buvo priimtas naujas Civilinis kodeksas. Įstatymų pakeitimų dar nėra.

Svarbiausia - žinoti, ar žemė, kurioje kapstaisi, yra privati ar valstybinė. Jei privati - susitari, kad žemės savininkas gaus pusę to, ką iškasei.

Anksčiau aš to nežinojau. Teko pakliūti į nemalonią situaciją, net teismu buvo pakvipę. Žodžiu, reikėjo atiduoti viską, ką ten buvau radęs ir dar tai, kas pas mane namie gulėjo.

Kritikavo profesionalus

O tavęs nekankina sąžinė, kad tu ardai istorinius paminklus, kurie gali būti neįkainojami?

- Visa tai - nesąmonė. Niekas, net ir aš, nuo žemės veido tų pilkapių juk neištrina. Profesionalai visada atvyksta su įranga, kuri metalą užfiksuoja 2-2,5 metro gylyje po žeme. Jei ieškiklis fiksuoja metalą, mes atsargiai iškasame, pagal taisykles, ir tiek.

Kitas dalykas - Maskvos apylinkių pilkapiuose nėra nei kokių nors auksinių sarkofagų, nei akmeninių galerijų. Mūsų pilkapis - primityvus: paprasčiausia žemės kalvelė, kurioje guli skeletas.

Tarkime, aš neiškasiu pilkapio, o tai padarys archeologai. Koks skirtumas? Tiesa, kodėl jų kasinėjimų nevadina palaikų išniekinimu? Aš esu matęs, kaip po archeologų kasinėjimų pilkapiai būdavo tiesiog išdraskyti.

Be to, aš netikiu, kad koks nors pakabukas šiais laikais gali duoti ką nors nauja mokslui, atsidūręs muziejuje. Suprask, Maskvoje pilna žmonių, kurie už pažaliavusią sagę duos krūvą pinigų, mokės ją įvertinti ir išsaugoti.

Todėl aš ir nemanau, kad "juodosios" paieškos - labai blogai.

Mechanizmas yra

Nors prekyba archeologiniais radiniais Lietuvoje draudžiama, archeologinius radinius negrąžinamai išvežti iš mūsų valstybės taip pat draudžiama, paskutiniųjų metų įvykiai leidžia daryti prielaidas, kad nelegali archeologinių radinių rinka visgi yra ir ji plečiasi.

Tokią išvadą užsienio kolegoms šį mėnesį seminare paskelbė Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) vyriausiasis valstybinis inspektorius Rimantas Kraujalis.

Jis pastebėjo, kad šiuo metu pastebima dar viena su neteisėtu archeologinių radinių išvežimu į užsienį susijusi tendencija - Lietuva šiuo atveju yra ir kaip tranzitinė šalis, nes vis dažniau Lietuvos pareigūnai sulaiko įvairiausių meno vertybių kolekcijas, vežamas iš Rusijos.

"Gerai, kad pas mus visgi yra teisinių instrumentų "juodųjų archeologų" prevencijai. Prieš keletą metų KVAD ir Policijos departamentas pasirašė Kilnojamųjų kultūros ir meno vertybių vagysčių prevencijos planą, kurio vienas iš tikslų yra archeologijos paminklų apsaugos prevencija, dalyvaujant ne tik paminklosaugininkams bei policijos pareigūnams, bet ir pritraukiant šalia šių paminklų gyvenančius piliečius", - sakė R. Kraujalis.

Nuo 1998-ųjų organizuojami kursai Lietuvos muitininkams, kriminalistams.

"Tačiau po seminaro Vokietijoje buvo nuspręsta, kad Lietuvoje, kaip ir dar septyniose šalyse, su nelegalia archeologija turėtų kovoti tarptautinė specialistų grupė", - teigė valstybės tarnautojas.

Prevencija - tik popieriuje

Kad ir kaip ten būtų, pačiupti "juodąjį archeologą" už skverno ne taip jau ir paprasta - Lietuvoje yra žinomi tik pavieniai tokie atvejai.

Po pilkapių išniekinimo Aukštaitijoje skandalo 2003-aisiais vieną lobių ieškotoją padėjo sučiupti vietiniai gyventojai.

Žmogus, nešinas metalo ieškikliu, "zondavo" du Šilalės rajone esančius kapinynus. Vietiniai jį pastebėjo ir pranešė policijai. Ši nustatė piliečio tapatybę, atliko kratą jo namuose, aptiko ne mažai iš minėtų kapinynų iškastų archeologinių radinių ir pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis vyksta iki šiol.

Nelegaliai kapinynus kasinėjusiam žmogui gresia baudžiamoji atsakomybė. Kuo baigsis tyrimas - neaišku, mat "juodasis archeologas" dabar pasiryžęs atlyginti visą žalą, padarytą archeologijos paminklams.

Tai, kad nelegalių kasinėjimų prevencija yra tik "popierinė", įrodo ir faktai.

Pavyzdžiui, 1998 metais KVAD gavo signalą iš Norvegijos, Oslo mokslininkų. Lietuvos ekspertams nuvykus į Oslo universiteto Senovės radinių muziejų paaiškėjo, kad apie 80 proc. ten esančių radinių yra lietuviškos kilmės.

Vėliau Norvegijos ekonominės policijos pareigūnai nustatė, kad radiniai į Norvegiją pateko per Daniją, o į šią šalį juos atgabeno lietuvis.

Denisas NIKITENKA