Tuo metu, kai Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos atidarymo (KLEZ) ceremonijoje skambėjo iškilmingos kalbos, niekas iš svečių nepastebėjo nuošaly susirinkusių keliolikos Lypkių kaimo gyventojų. Pastarieji nei šaukė, nei mojavo plakatais, nei krito po sunkvežimių ratais.
Jau kelerius metus Lypkiai yra sudėtinė Klaipėdos miesto dalis, tačiau miesto vadovai neskiria deramo dėmesio trisdešimčiai kaime gyvenančių šeimų.
O lypkiškiai prašo labai nedaug - sutvarkyti kelią, vedantį iki Šilutės plento, kad rudenį vaikams į mokyklą nereikėtų eiti su guminiais batais ir kaliošais, bei leisti nekliudomai važiuoti per KLEZ teritoriją naujai nutiesta gatve.
Su gyventojais susitikęs miesto meras Rimantas Taraškevičius pažadėjo kitą savaitę atvažiuoti iki Lypkių ir dėti visas pastangas, kad žmonės netektų bristi po purvynus ir į miestą jie galėtų važiuoti plačia magistrale, nutiesta per vienintelės Lietuvoje pradėjusios veiklą Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritoriją.
Gatvė su visomis reikalingomis komunikacijomis buvo nutiesta praėjusiais metais. Iš viso į zonos infrastruktūrą valstybė, Savivaldybė ir KLEZ valdymo bendrovė investavo apie 5 mln. Lt. Pasak Klaipėdos miesto mero Rimanto Taraškevičiaus, antrajam asfalto dangos sluoksniui, šaligatviams nutiesti bei gatvės apšvietimui sutvarkyti reikia dar apie 900 tūkst. Lt.
KLEZ įstatymą Seimas išleido dar 1996 metais, o realiai veikti ji pradėjo tik vakar. Pasak KLEZ valdymo bendrovės valdybos pirmininko Povilo Vasiliausko, zonoje siūloma parama mokesčių lengvatų pavidalu visiškai atitinka Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Todėl Lietuvai prisijungus prie vieningos Europos zona veiks toliau, kaip specialus, lengvatų paketus investuotojams siūlantis, pramoninis technologijų parkas.
Ūkio viceministro Nerijaus Eidukevičiaus teigimu, KLEZ atitinka šalies ūkio poreikius. Ji pritraukia užsienio kapitalo, joje kuriamos naujos darbo vietos, diegiamos naujos technologijos. Be to, zonos vaidmuo Lietuvai priraukiant vadinamąsias "plyno lauko" investicijas tampa itin svarbus dabar, kai jau beveik baigtas valstybinių įmonių privatizavimas.
KLEZ investuotojai galės naudotis mokesčių lengvatomis - penkerius metus nemokėti pelno mokesčio, o po to dar 10 metų mokėti tik pusę nustatyto pelno mokesčio tarifo, nereikia mokėti kelių bei nekilnojamojo turto mokesčių. Zonoje veikiančioms įmonėms nebus apmokestinami dividendai.
Tačiau vienas didžiausių KLEZ pranašumų, zonoje pasirengusiai investuoti įmonei nereikia dalyvauti konkurse žemės sklypui nuomotis. Taip pat nereikia atlikti ir derinti ilgai, net iki metų, trunkančių detaliojo plano procedūrų. Tereikia pasirašyti sutartį su valdymo bendrove, kuri ir skirs sklypą. O laikas yra viena didžiausių vertybių, norinčiai veiklą pradėti bendrovei. Visą zonos teritoriją - 205 ha - iš valstybės nuomoja KLEZ valdymo bendrovė, turinti teisę subnuomoti sklypus investuotojams.
Šiuo metu KLEZ sparčiai statoma Danijos bendrovės "A. Espersen" žuvies perdirbimo gamykla. Joje bus gaminami pusfabrikačiai iš šaldytų menkių. Investicijos į įmonę, kurioje bus sukurta 250 darbo vietų, sieks 16 mln. Lt. Pasak KLEZ valdymo bendrovės generalinio direktoriaus Eimanto Kiudulo, gamykla turėtų pradėti veikti jau šių metų gale.
O prieš mėnesį KLEZ įmone tapo jau kelerius metus zonos teritorijoje veikianti Vokietijos ir Japonijos koncerno "Siemens-Yazaki" UAB "SY Wiring Technologies" (buvusi "Baltijos automobilių technika").
Iki šių metų pabaigos turėtų būti pasirašytos sutartys su dar dviem investuotojais - Lietuvos ir Vokietijos bendrovė KLEZ numatė statyti naują pakuotės pusfabrikačių gamyklą, o dar viena užsienio bendrovė ketina investuoti 12 mln. Lt į maisto perdirbimo įmonę.
Pasak Pjero Everato (Pierre Jean Everaert), vieno didžiausių KLEZ valdymo bendrovės akcininkų ir valdybos nario, pirmieji investuotojai yra savotiški pionieriai, paskui kuriuos į KLEZ būtinai ateis ir kitos įmonės.
Įstatymais numatyta, kad KLEZ veiks iki 2045 metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą