Makolėjus Kalkinas: milijonierius per prievartą

Iš arčiau

Rugpjūčio 25 d. jam sukako tik 25-eri. Tačiau jis pats sako: "Jau..." Būdamas 6 metukų, jis jau turėjo savo agentą, 9-erių - savo advokatą... Septyniolikos vedė, po dvejų metų padavė skyrybų dokumentus. O dar jis dalyvavo didelėje teismo byloje dėl Maiklo Džeksono ir septynerius metus nesikalbėjo su savo tėvu...
 

Jaunasis talentas

Jis vardu Makolėjus Karsonas Kalkinas. Jis neprisimena laiko, kai buvo nežinomas: "Turiu prisiminimų nuotrupų, kuriose su mama vaikščiojame parke. Bet man sudėtinga prisiminti laiką, kai žmonės nežiūrėjo į mane."

Makas (šitaip jis pats vėliau ims vadintis, manydamas, kad visas vardas - perdėm įmantrus ir ilgas) nuo pat mažens linksmino tėvus ir jų draugus savo "pasirodymais" - ne ką blogiau už Keviną Makalisterį, kurį vėliau suvaidins komedijoje "Vienas namuose". Kas patarė Kitui Kalkinui ir Patrisijai Brentrap atduoti berniūkštį didžiulėmis žydromis akimis ir naiviu veideliu į teatro studiją, jie jau nepamena.

Būdamas ketverių metų, Makolėjus pasirodė teatro scenoje bei reklamos klipuose televizijoje. Amerikoje, kur televizorius - pagrindinis šeimos narys, netapti populiariam Kalkinui buvo neįmanoma.

Maką pakvietė į bandymus filmui "Dėdulė Bakas". Vaidmenį jis gavo, bet buvo ir šis tas svarbesnio - jaunasis aktorius susipažino su scenaristu, prodiuseriu ir režisieriumi Džonu Hudžesu. Šis kaip tik sumanė sukurti naują filmą, o ir scenarijus buvo parašytas, beliko rasti pagrindinio vaidmens atlikėją. Pamatęs baltapūkį atlėpausį M. Kalkiną, Dž. Hudžesas suprato, kad atidėti filmą darbiniu pavadinimu "Vienas namuose" neteks - pagrindinis veikėjas rastas.

Berniukas milijonierius

Komedija pasirodė ekranuose prieš 1990-ųjų Kalėdas ir sukėlė neregėtą ažiotažą. Ji surinko 300 mln. dolerių iš demonstracijų Amerikoje ir 200 mln. dolerių pasauliniu mastu.

Makolėjus tada negalėjo pats tvarkyti piniginių reikalų. Už jį tai darė tėvai, daugiausia tėvas Kitas, tapęs sūnaus vadybininku ir agentu. Pinigai buvo pervedami į banko sąskaitą, kuria pasinaudoti Makas galėjo tik sulaukęs 18-os. Dabar jis prisimena: "Kai man į sąskaitą pervesdavo honorarą, tėvai būtinai nupirkdavo man kokią nors dovaną ir sakydavo: "Čia tau. Čia tu užsidirbai."

Iš pradžių jam labai patiko filmavimai: "Aš išties dariau tai, ką norėjau daryti. Mėgavausi filmavimo procesu. Šitaip buvo pirmuosius 3-4 filmus. Juolab kad niekas iš mano draugų šito neturėjo. Bet paskui pavargau ir panorau grįžti į mokyklą, tačiau jau nebepriklausiau sau. Nuo šiol viską tvarkė tėvas."

Makas mokėsi specializuotoje mokykloje, skirtoje vaikams, kurie kuo nors užsiima profesionaliai - kinu, baletu, muzika. Per pertraukas tarp filmavimų jis mielai ten pasirodydavo ir atlikdavo visas mokytojų užduotis. Bet greitai laiko mokyklai nebeliko visai.

Šeimyninis verslas, atvirkščiai, klestėjo: už filmą "Vienas namuose-2" Makas gavo 5 mln. dolerių, 8 mln. - už "Turtingąjį Ričį". jis netgi pateko į Gineso rekordų knygą kaip daugiausiai uždirbantis vaikas aktorius. Jį tiesiog plėšte plėšė - kviestis M. Kalkiną į kokias nors iškilmes tapo gero tono taisykle. Netgi Bilas Klintonas įtraukė berniuką į savo inauguracijos svečių sąrašą 1993 m.

Vedybos-skyrybos

Tačiau populiarumas nėra amžinas, ir ypač tai pastebima Holivude. Susidomėjimas Maku ėmė slopti, vietoj prestižinių apdovanojimų jis ėmė gauti "Auksinių aviečių" tipo antiprizus kaip blogiausias metų aktorius už filmą "Atsiskaitęs su tėvu". Jo paties tėvą kaip ir anksčiau domino tik honorarų sumos, o ne filmų, kuriose vaidino sūnus, kokybė.

K. Kalkinas siekė garantuoti šeimai sočią ateitį, įtraukdamas į kino verslą ir kitus savo vaikus. Vienu iš privalomų punktų Mako kontraktuose tapo jo brolio Kireno ir sesers Kvin dalyvavimas filmavimuose. Toks "krūvis" pasirodė ne prie širdies režisieriams, ir greit M. Kalkiną apskritai liovėsi kviesti vaidinti. Tais pačiais metais - 1995-aisiais - motina išsiskyrė su Kitu, o pats Makolėjus nutraukė su juo santykius.

Su vaikišku kinu buvo baigta. Juoba kad ir motina šito maldaute maldavo. Makas nustojo būti niūrus, susirado draugų. Tarp jų buvo ir Maiklas Džeksonas. Vėliau Makas ir Elizabeta Teilor taps Maiklo vaikų krikštatėviais.

O kol kas M. Džeksono sodyba "Neverland" tapo vienu iš Kalkino prieglobsčių nuo įkyrių reporterių. "Mudu su Maiklu labai panašūs, - sakė Makolėjus. - Mes nuo ankstyvos vaikystės žinome, ką reiškia nuolat būti matomam. Tai nėra paprasta. Tačiau mes iš tikrųjų suprantame vienas kitą..."

Šis supratimas vėliau atsiliepė teisme. M. Džeksoną kaltino tvirkinus mažamečius, taip pat ir M. Kalkiną. Nors tai nebuvo privaloma, Makas pats panoro dalyvauti bylos klausime. Prisiekęs pareiškė, kad jie su Maiklu buvo tik draugai.

M. Kalkinas pagaliau galėjo užsiimti savo išsilavinimu ir asmeniniu gyvenimu. Jeigu su pirmuoju viskas buvo daugmaž aišku, tai su antruoju Makas akivaizdžiai perlenkė lazdą. Būdamas 17-os, jis vedė savo vienmetę Reičel Mainer.

Jų pažinties istorija - gana paprasta: "Mano būsimoji žmona vaidino spektaklyje Brodvėjuje. Antrakto metu nuėjau į užkulisius, jos ten nebuvo. Radau ją grimerinėje. Tuo momentu, kai ji rengėsi persirengti ir nusigrimuoti, aš užsukau ir paklausiau: "Tekėsi už manęs?" Ji nemąstydama atsakė "taip", ir pridūrė: "O kol kas išeik iš čia, man reikia persirengt ir bėgt į sceną". Va taip. Tai buvo nuostabu. Mes puikiai sugyvenome."

Makas ir Reičel išsiskyrė po dvejų metų. Bet M. Kalkinas iki šiol kartoja, kad jų išsiskyrimas - laikinas ir jiems viskas bus gerai...

Kas toliau?

Po skyrybų Makas sugrįžo į profesiją - bet ne į kiną, o į teatrą. Spektaklyje "Madam Melvil" Brodvėjuje jis suvaidino 15-metį studentą Karlą, įsimylėjusį savo prancūzų kalbos mokytoją. Prieš premjerą vaikinas gavo telegramą iš tėvo: "Tu būsi puikus kaip visada. Tėtis." Sūnus neatsakė.

Spektaklis buvo sėkmingai rodomas kelerius metus, o Kalkinas rimtai susimąstė apie grįžimą į kiną. Medžiagą jis rinkosi ilgai ir kruopščiai, atsisakydavo scenarijų, kuriuose jame vėl siūlė linksmų berniokų ir paauglių vaidmenis.

Pagaliau jis surado ko ieškojęs. Filme "Vakarėlių monstras" M. Kalkinas suvaidino realų žmogų - Maiklą Aligą, legendinį XX a. 10-ojo dešimtmečio Amerikos klubinės kultūros atstovą, narkomaną, homoseksualą ir žudiką, gavusį nemenką bausmę ir dabar esantį kalėjime.

Būtent ten jį aplankė Makolėjus, kad susipažintų su žmogumi, kurį reikėjo vaidinti. Jis norėjo įrodyti, kad gali suvaidinti tikrai rimtą charakterį. Ir tai jam pavyko. Tarptautiniame Berlyno kino festivalyje vaikino darbas pelnė gana aukštą įvertinimą.

Iš užsienio spaudos išvertė V. LEBEDEVA