Mamos gali viską

Apie motinų vienybę kalba ir šią vasarą per rekordiškai trumpą laiką - dvi dienas - surinkti 5000 klaipėdiečių parašų prieš uostamiesčio valdžios ketinimus taupyti smarkiai apkarpant lėšas darželiams.

Parašus surinkusios bei juos savivaldybės administracijos direktoriui Aloyzui Každailevičiui įteikusios motinos pasiekė, kad taupymo pačių mažiausiųjų sąskaita klausimas miesto Taryboje buvo atidėtas ir vėl bus svarstomas tik atlikus išsamią situacijos analizę.

Panašiu keliu eina ir Aktyvių motinų sambūris Vilniuje, ne vien piketais, akcijomis, bet ir racionaliais pasiūlymais sugebėjęs priversti valdžią nedaryti skubotų sprendimų dėl motinystės išmokų mažinimo.

"Mamos dėl savo vaikų pasiruošusios paaukoti viską. Netgi save. Valdžios požiūris ir negalėjimas pagelbėti auginant vaikus, nesupratimas realios šiandienos padėties mus vienija. Bendros problemos, džiaugsmai ir svajos dėl vaikų ateities verčia šalies mamas burtis ne tik malonioms valandėlėms mažylių apsuptyje, bet ir kovai. Su neteisybe, su skausmu, su skriauda, su nelaimėm. Nes tik susivieniję galime nuversti kalnus. Dėl brangiausio - savo vaikų - nesvarbus ir tų kalnų aukštis", - vienybės priežastis apibūdina viena iš Mamų unijos įkūrėjų Eglė Mėlynauskienė.

Privertė mąstyti

Ne kartą motinos iš visos Lietuvos vyko prie Seimo rūmų su plakatais ir reikalavimais nesityčioti iš bene labiausiai pažeidžiamos socialinės grupės žmonių.

Įkūrusios Aktyvių motinų sambūrį (AMS) moterys pasiekė, kad Seimas motinystės išmokų mažinimo įstatymą šį rudenį svarstytų iš naujo. Motinų nuopelnu, matyt, reikėtų laikyti ir tai, kad jų pusėn stojo prezidentė Dalia Grybauskaitė, vetavusi ankstesnįjį Seimo įstatymą dėl motinystės išmokų.

"Šiandien mes siekiame, kad parama motinystei/tėvystei būtų mažinama proporcingai lyginant su visoms kitomis socialinėmis grupėmis. Ne paslaptis, kad rudenį bus mažinami mokinių krepšeliai, nutraukiamas maitinimas mokyklose, jau atimti 52 Lt visoms šeimoms, auginančioms vyresnius nei 3 metukų vaikus. Apie priimtus aukštojo mokslo įstatymus ir naujoves net nebekalbame. Kiek dar ilgai tylėsime ir nieko nedarysime, kai valdžios vyrai tyčiojasi iš mūsų atiminėdami, o patys mėtydami pinigus kostiumams ir mikėms pūkuotukams?" - visuomenę kelia AMS.

Jungia portalas

Motinų solidarumą išprovokuoja ne tik trumparegiški Seimo sprendimai. Jų vienybę brandina ir kiti visuomenės skauduliai. Tuo galima įsitikinti panaršius socialiniame portale, kurį, ko gero, žino visos šalies mamos - www.supermama.lt. Būtent šio portalo viename iš skyrių susibūrusios klaipėdietės ryžosi ieškoti pagalbos onkologine liga sergančiai keturmetės mergaitės mamai Inesai.

Motinos įkalbėjo Inesą neslėpti savo bėdos ir nevengti viešumos. Po straipsnio "Vakarų eksprese" ir kituose šalies dienraščiuose tuščia Inesos banko sąskaita pradėjo pilnėti, jau yra suaukota daugiau nei 54 tūkst. Lt.

Apnuoginusi savo skausmą, jauna moteris sulaukė ir piktų replikų. Nepaisant to, ji sako esanti dėkinga "supermamoms" - visiškai nepažįstamoms virtualioms draugėms, padėjusioms plačiau atverti akis ir išvysti, kiek daug gerų žmonių yra aplinkui.

Mamos dėl savo vaikų pasiruošusios paaukoti viską. Netgi save.

Meilės užtenka ir svetimiems

Klaipėdietę Loretą Želnienę ir būrį jos vienminčių pastaruoju metu galima sutikti uostamiesčio Šeimos ir vaiko gerovės centre. Moterys, apsikrovusios glėbiais drabužių, maisto produktų, buičiai reikalingų daiktų, rūpinasi tais, kurie savimi nesugeba pasirūpinti.

"Bendradarbiaujame su centro socialinėmis darbuotojomis bei globojamomis šeimomis. Ten reikalinga reali parama - nuo maisto iki baldų. Šeimos badauja, ką jau kalbėti apie drabužius, reikmenis. Globojame ir ne vieną mamytę su vaikais. Jos nėra užtikrintos dėl sotaus rytojaus", - pasakojo Loreta.

Prieš kurį laiką duodama interviu dienraščiui ji akcentavo, kad ši veikla gimė savaime, o didžiausias atlygis - žinojimas, jog gali padaryti pasaulį nors "trupiniu geresnį".

Kitaip negalėjo

Trys žinomos Lietuvoje moterys Laima Kybartienė, Eglė Mėlynauskienė ir Rūta Mikelkevičiūtė įkūrė Mamų uniją.

Jos tikslas - padėti vėžiu sergantiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms, pildyti sergančių vaikų svajones, kurti jaukesnę sergančio vaiko aplinką ir bendradarbiauti su medikais.

"Uniją įkūrėme dėl kelių priežasčių: dėl to, kad valstybė neįstengia pasirūpinti mūsų vaikais ir šeimomis taip, kaip norėtų kiekviena mama, dėl to, kad viena iš mūsų irgi sirgo vėžiu, todėl puikiai žino, jog vaikui toks išbandymas per sunkus; ir dėl to, kad mes irgi turime vaikų, ir norime žinoti, jog, jeigu kas nutiktų, - mūsų visų vaikai turi tai, kas geriausia", - sako trys moterys.

E. Mėlynauskienė "Vakarų ekspresui" vietoje atsakymo į klausimą, kokia jėga pastūmėjo žinomas moteris tapti labdaros ir pinigų prašytojomis sergantiems vaikams, atsakė ištrauka iš savo knygos "Diagnozė": "Aš kasdien matau tiek daug vienoje vietoje sukauptos stiprybės, kantrybės ir meilės. Jos niekur šitiek nerasite. Šios mamos nemiega, nesiilsi, nesiguodžia - jos myli. Naktimis skaičiuoja tyliai kapsinčių lašinių paskutinius lašus, saugodamos savo kūdikių ramybę. Laikinai jos neturi namų, neturi ambicijų ir užgaidų, tačiau jos dar turi vaikus. Kai nebelieka vietų perpildytuose skyriuose, jos sutinka gulėti ant grindų, kiekvieną rytą stovėti šalia vaiko lovos su šiltu viralu ir tikėtis, kad šis bent palies jį nuo chemoterapijos išopėjusiomis lūpomis. Jos pasiruošusios kentėti visus ligoninės nepatogumus. Bet kurioje pasaulio šalyje - motinos tokios pačios."

"Skriausdami motinas, skriaudžia visuomenę"

Vilana PILINKAITĖ-SOTIROVIČ, Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė

Skriausti silpniausius - lengviausia. Nurėždami išmokas motinoms, švietimui, kultūrai, valdžios vyrai parodo, kad šeimos institucija Lietuvoje gerbiama tik žodžiais. Vyksta tautos savižudybė. Juk išmokas mažina ne moterims, o sau - savo vaikams, būsimiems vyrams ir motinoms. Moterys negali daugiau kentėti, kito kelio nėra - liko tik kova. Mūsų šalyje žmones išgirsta tik tuomet, kada jie kalba garsiai, piketuoja ir aktyviai priešinasi. Pastebėjote, kad išmokos pirmiausia buvo sumažintos, o mokesčiai pakelti būtent tose srityse, kur dirba daugiausiai moterų? Buvo juk ketinimų įvesti mokestį už automobilius - pavažinėjo keli vyrai su prabangiomis mašinomis prie Seimo ir viskas nurimo. Arba nekilnojamojo turto mokestis - vis atidedamas ir atidedamas. Kaip jūs manote kodėl?

Ši krizė parodė, jog visuomenei reikia pilietiško susitelkimo. Ne tik motinos turi už visuomenę kovoti, vyrai - taip pat. Nuo to, kad jie taps aktyvūs, nenukentės nei vyriškumas, nei garbė.

"Pasauliui fizinės jėgos nebereikia"

Faustas STEPUKONIS, Klaipėdos universiteto docentas, sociologas

Motinų judėjimą, kaip gana naują reiškinį Lietuvoje, pastebiu vis dažniau ir tai manęs nestebina. Liūdna, bet reikia pripažinti, kad moterys jau seniai pralenkė vyrus beveik visose gyvenimo srityse. Jos labiau išsilavinusios, aktyvios, drąsios ir ryžtingos. Pasaulis patyrė kultūrinį šoką - civilizacijai nuoga fizinė jėga nebereikalinga. Kur kas svarbiau tapo žinios, intelektas. Moterys tą pajuto pirmiau. Jos spėjo prisitaikyti, tapo lanksčiomis išsilavinimo, intelekto prasme. Pats gyvenimas, moters prigimtis, suteikusi galimybę gimdyti vaikus, tai nulėmė. O vyras liko tarsi be vaidmens. Jam ir dabar sunku pripažinti, suvokti, kad jėga slypi ne raumenyse. Kalbu ne vien apie Lietuvą. Pusiausvyros visame pasaulyje nebėra. Vyrų gyvenimo trukmė vis trumpėja, moterų - ilgėja. Šis rodiklis kalba apie tai, kad vadinamoji silpnoji lytis rūpinasi savimi, sveika gyvensena, mityba ir pan.

Lyčių harmonija išsibalansavo. Tai, jog Lietuvoje prie valdžios vairo sėdo stiprios ir ryžtingos moterys, tik patvirtina mano žodžius.

Praeis ne vienas dešimtmetis, o gal ir dar daugiau, kai pusiausvyra tarp lyčių sugrįš. Dėl to vyrai turėtų pradėti stengtis jau dabar. Tiesiog reikia aktyviau dalyvauti visuomeniniame gyvenime.