"Valstybė išmeta vienišas mamas už tvoros - tarsi raupsuotąsias. Uždeda ženklą, kad tu su savo vaiku esi niekas ir neturi teisės vadintis šeima", - stebėjosi viena du vaikus auginanti klaipėdietė, kuomet išgirdo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė parengusi Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad šeima - tai sutuoktiniai su vaikais. Toks siūlymas sukėlė didžiulę diskusijų bangą. Daugelis jį vadina diskriminaciniu ir ypač žeidžiančiu tas mamas, kurios vienišos augina vaikus.
Klaipėdietė Sandra viena pati augina du vaikus, nes vyras prieš keletą metų išėjo gyventi pas kitą moterį.
"Mes išsiskyrėme. Tėvas mažai bendrauja su vaikais. Kai darželyje vaikai piešia šeimą, mano mažylis nupiešia mane, sesę ir save, o tėčio nebepiešia. Kai auklėtoja paklausė, kodėl nėra tėčio, jis atsakė: "Jis su mumis negyvena." Jam dar tik penkeri, bet jis suvokia, kad šeima yra tie žmonės, su kuriais gyveni ir kurie tavimi rūpinasi", - pasakojo trisdešimtmetė Sandra.
Moteris tikino, kad valdžios politika labai skaudina - juk daugelis norėtų gyventi visavertėje šeimoje, tačiau vien dėl to, kad tau nepavyko, tu negali būti diskriminuojamas.
Kas šeimoje turi plauti indus?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektą, kuriuo siūloma įtvirtinti, kad "šeima - tai sutuoktiniai, taip pat jų vaikai (įvaikiai), kuriuos jie turi pareigą auklėti ir išlaikyti". SADM tikina, kad ši formuluotė reiškia, kad šeimą sudaro tiek sutuoktiniai su vaikais, tiek be jų.
Opozicijoje esantys socialdemokratai tokią nuostatą kritikuoja ir sako besibaiminantys, kad gali nukentėti ne santuokoje gyvenantiems tėvams gimę vaikai.
"Eidamas tokiu biurokratiniu keliu, Seimas, kai neturės ką veikti, dar galėtų pasvarstyti santykių lovoje politikos pagrindų įstatymą arba reglamentuoti, kas - vyras ar moteris vakare turėtų išplauti indus", - skeptiškai naująjį projektą vertina ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis.
Valdantieji - už
Iki šiol įstatymuose šeimos sąvoka nėra apibrėžta - Konstitucija numato, jog santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, šeima pripažįstama visuomenės ir valstybės pagrindu, tačiau nėra nurodoma, kokia ji.
Projekto rengėjai teigia, kad Vyriausybei teikiamas Šeimos politikos pagrindų įstatymo projektas sustiprins šeimos pozicijas visuomenėje ir suteiks galimybę šeimoms dalyvauti kuriant šeimos politiką.
Tokį siūlymą iš naujo apibrėžti ir įteisinti šeimos sąvoką palaiko ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius bei Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Pasak jos, naujas šeimos sąvokos apibrėžimas turėtų didesnę prasmę, nes šiuo metu gyvename per daug liberaliai.
"Iš tiesų Lietuva yra krikščioniškas kraštas, jeigu tu esi ypač tikintis žmogus, tai gyvenimas ne santuokoje yra lyg ir nuodėmė. Šiuo atveju mano pozicija visiškai sutampa su Lietuvos Konstitucijos 38 straipsniu, kuris aiškiai sako, kad šeima yra visuomenės, valstybės pagrindas (...). Taigi, manau, kad Konstitucijoje viskas labai aiškiai apibrėžta šeimos sąvokos prasme, tačiau atskiro apibrėžimo, išplaukiančio iš Konstitucijos 38 straipsnio, iki šiol nebuvo. Tai dabar tą šeimos sąvoką iš tiesų bandoma apibrėžti pareigų ir teisių prasme. O jeigu kas mano kitaip, nei kalba mūsų Konstitucija, mano, kad tai yra diskriminacija, tai tada reikia taisyti Konstituciją", - kalbėjo I. Degutienė.
"Toks įstatymas verčia moteris kentėti"
Aušrinė Marija PAVILIONIENĖ, politikė, visuomenės veikėja
Toks įstatymas grindžiamas psichologine prievarta. Žmogui neleidžiama rinktis, kaip jis nori gyventi. Moterys verčiamos kentėti, nes jos turi aukotis dėl vaikų ir gyventi su vyru, kuris smurtauja prieš ją. Ir visa šita psichologinė prievarta dar įgis socialines garantijas. Toks modelis yra diskriminacinis. Kodėl Lietuvoje šeima suvokiama kaip vaikų gaminimo mašina, nes įstatymais įtvirtintas tik toks šeimos supratimas. Lietuvoje iki šiol nėra partnerystės įstatymo, nors 44 proc. jaunų žmonių nuo 18 iki 24 metų amžiaus pasisako už partnerystę.
Yra tikras paradoksas, jeigu susituokę vyras ir moteris pripažįstami šeima, o vaikas ir vienas iš tėvų nepripažįstami šeima.
Tokia katalikiška ir konservatoriška šeimos politika tik parodo mūsų neišprusimą ir tiek. Jau seniai kitos Europos Sąjungos šalys žiūri į mus kaip į provinciją. Ir ne veltui. Šis bandymas įteisinti tokį diskriminuojantį įstatymą rodo mūsų primityvų mastymą.
"Ar mudu su dukra buvome ne šeima?"
Gintaras MIKALAUSKAS, aktorius, renginių vedėjas:
Buvo toks laikas, kai auginau dukrą vienas pats. Ar mes tuomet nebuvome šeima? Nejau iškėlęs vėliavos ir neįrodinėjau, koks aš didvyris, kad vienas auginu vaiką. Tačiau, jei tuomet man kas nors būtų išdrįsęs pasakyti, kad mudu nesame šeima... Gaila, kad negaliu keiktis. Neprašiau aš tuomet iš valstybės nieko. Nieko ji man ir nedavė. Ačiū Dievui, užauginau nuostabią dukrą. Dabar ji Amerikoje. Ten, matyt, ir pasiliks. Kaip manote, kodėl? Todėl, kad tokia štai mūsų šalis Lietuva. Juk čia Kultūros ministerija - tai tik pastatas. Juk čia daugelis politikų tik imituoja, kad dirba. Net neabejoju, kad ir pastarasis absurdiškas įstatymas - darbo imitacijos pasekmė.
"Tuomet apibrėžkime, kas yra žmogus"
Rasa PAULAVIČIENĖ, Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė
Visi pasąmonėje suvokiame ir žinome, kas yra šeima, ir nemanyčiau, kad tą bendrinę sąvoką susiaurinti iki juridinio termino būtų prasminga.
Kyla daug klausimų, kaip tuomet žmonės jausis, jei, pavyzdžiui, vyras išvažiuoja pusmečiui uždarbiauti į užsienį - ar tam pusmečiui likusi viena žmona su vaiku yra šeima, ar jau nebe? O kai abu tėvai išvažiuoja į užsienį, o vaikai lieka su seneliais? Kas iš jų gali vadintis šeima?
O apie tas mamas, kurios iš viso vienos pačios augina vaikus, nėra ką ir kalbėti - jos tarsi išmetamos už borto. Kaip jaustis tai mamai, kuri visą save atiduoda vaikams, kai valstybė oficialiai pasako, kad tu esi lyg ir prastesnės socialinės padėties. Gal tuomet iš viso pradėsime skirstyti vieni kitus į kastas. Arba gal galėtų kuri nors ministerija priimti įstatymą, apibrėžiantį, kas yra žmogus.
"Vieniši tėvai turėtų būti išimtys, o ne taisyklė"
Vilius VIKTORAVIČIUS, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios klebonas:
Kai tariame "vieniša motina", tarsi ne iki galo viskas skamba išbaigtai. Todėl tokiu atveju neturėtų būti vartojama šeimos sąvoka. Bažnytinė samprata sako, kad santuokoje kuriama šeima, kuri yra vyro ir moters meilės ryšys, iš kurio gimsta vaikai. Taigi tiek meilė tarp vyro ir moters, tiek vaikai yra neatsiejama šeimos dalis.
Taip turėtų būti, bet gyvenime būna ir kitaip - būna ir vienišų mamų, ir nesantuokoje gyvenančių žmonių. Tačiau tai turėtų būti išimtys, o ne taisyklė.
Gyvenime esu susidūręs su vaikais, kurie auga nepilnose šeimose ir tikrai matau, kad jiems labai trūksta vieno iš tėvų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą