Žvejybos verslas
Kuršių marių žvejai teigia dar keletą metų nebeišgyvensiantys, jei nebus išspręstos jų verslą žlugdančios problemos, tačiau šalies valdžia svarsto, jog daliai žvejybos įmonių apskritai reikėtų pasitraukti - jų yra per daug.
Žvejybos verslu Kuršių mariose šiuo metu užsiima 73 įmonės. Dėl to, kad jų yra pernelyg daug, sutinka ir patys žvejai. Tačiau siūlymas pereiti prie rekreacinės žvejybos arba naudotis Europos Sąjungos fondų parama pagal įvairias priemones jiems kelia abejonių.
Gali nebeišgyventi
Vakar uostamiestyje vykusio susitikimo su aplinkos ministru Arūnu Kundrotu, Seimo bei aplinkosaugos institucijų atstovais metu žvejai pritarė, jog kai kurios anksčiau jų keltos problemos buvo išspręstos ar bent jau pradėta tai daryti. Vis dėlto dar ne viskas yra gerai.
Žvejų teigimu, nors jau pripažįstama, kad uosto gilinimo, plėtros darbai daro žalą žvejybos verslui, kol kas nėra sukurtas kompensavimo mechanizmas.
Kuršių marių dalyje nuo uosto akvatorijos iki Juodkrantės dėl kintančio vandens sūrumo yra mažai žuvų rūšių, per pastaruosius kelerius metus jų sugaunama vis mažiau. "Penkerius metus buvo keliama problema, ir jei kompensavimo mechanizmas bus kuriamas dar penkerius, mes nebeišgyvensim", - skundėsi žvejai.
Šimtus tonų mailiaus per metus sunaikina ir kormoranai.
Juodkrantės žvejai nerimauja, kur reikės džiovinti tinklus, laikyti įrankius, nes rengiamoje naujojoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje apie tai esą nekalbama.
Pasak juodkrantiškio žvejo Algimanto Raukčio, prieš keliolika metų parengtoje schemoje Gintaro įlankos pakrantėje buvo numatytas aikštynas gyventojų renginiams. Neringos miesto savivaldybės administracija žvejams žadėjo šią vietą skirti dvylikai sandėliukų, kuriuose jie laikytų įrankius. "Tačiau schemos rengėjai yra įsikibę to aikštyno", - sakė A. Rauktys.
"Dabar mes įrankius laikome mediniame pastatėlyje kitoje vietoje. Žemė priklauso ne mums, ir mus gali bet kada iš ten išvaryti", - nerimavo juodkrantiškis.
Išeitis - rekreacija
Pasak A. Kundroto, žvejams išeiti iš šio verslo tikrai nėra lengva kaip ir tokiam kiekiui įmonių pragyventi per metus pagaunant tik po keletą tonų žuvies.
Aplinkos ministro teigimu, reikėtų numatyti išeitines kompensacijas arba suteikti paramą žvejus perorientuojant. "Aplinkos ministerija mato rekreacinės žvejybos perspektyvą", - sakė jis.
Sprendimus priimti reikėtų jau šiemet, nes nuo 2007-ųjų bus prieinami nauji ES fondai. Pinigų iš jų žvejai esą galėtų bandyti gauti ir pagal įvairias ne su žvejyba, o su parama verslui ar pan. susijusias priemones.
Pasak A. Kundroto, be tradicinės žvejybos Neringa prarastų dalį žavesio, todėl Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje į žvejų poreikius yra atsižvelgta. "Mūsų planavimo schema žvejus tenkina. Kur tradiciškai jie džiovino tinklus, ten tai ir turėtų būti", - sakė aplinkos ministras.
Žvejų priekaištai dėl atimamos vietos esą turėtų būti nukreipti Neringos miesto savivaldybei.
Sąlygos - diskriminuojančios
Vis dėlto Žuvininkystės įmonių asociacijos "Lampetra" tarybos pirmininko Virginijaus Domarko teigimu, kalbėdamas apie rekreacinę žvejybą aplinkos ministras truputį klysta.
"Rekreacinė žvejyba - ne išeitis. Sezonas pas mus yra tik du trys mėnesiai per metus, o ką daryti paskui? Per vasarą uždirbtų kelių tūkstančių neužteks", - sakė jis.
Be to, anot V. Domarko, rekreacinės žvejybos rinka netrukus užsipildys. Išlikti pavyktų derinant visas veiklas - "metant į krūvą" verslą, rekreacinę, pažintinę žvejybą.
V. Domarkas taip pat pastebi, kad skirstant paramą 2007-2013 metams nė žodžiu neužsimenama apie pasitraukimą iš žvejybos verslo. "Pirma - kompensacijos, o paskui žmonės galvotų, kuo verstis", - sakė jis.
Anot UAB "Drevernos žvejys" direktoriaus Virginijaus Kirsnicko, dalis žvejų tikrai sutiktų pasitraukti iš savo verslo, jei sąlygos nebūtų diskriminuojančios. Tačiau dabar esą kalbama tik apie maždaug 20 tūkst. litų siekiančias išeitines kompensacijas, nors žvejai į savo verslą yra investavę po 200-300 tūkstančių litų.
V. Kirsnicko teigimu, dabar yra padaryta taip, kad ir ES paramos neįmanoma pasiimti. Be to, valdžia esą neturi ilgalaikės politikos, todėl žvejai baiminasi, ar su rekreacija neatsitiktų taip pat, kaip ir su versline žvejyba.
"Sudėjom pinigus į žvejybą, o to dabar nebereikia. Vėl imsime paskolas, investuosime į rekreacinės žvejybos paslaugų teikimą, o paskui pasakys, kad rekreacija netinkama", - svarstė V. Kirsnickas.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą