Auditoriai nustatė, kad ministerija 8 mln. litų panaudojo ne funkcijoms vykdyti, o kitoms reikmėms. Iš Vilniaus miesto savivaldybės ji perėmė Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės savininko teises ir pareigas, tačiau neatsakingai įvertino visus perimamus finansinius įsipareigojimus ir sumokėjo 5,6 mln. litų savivaldybės skolą lizingo bendrovei už ligoninės naudojamą medicinos įrangą.
Be to, ministerija padarė 2,3 mln. litų žalą valstybės biudžetui, nes iki 2011 m. greitosios pagalbos automobiliuose nesugebėjo pradėti naudoti už ES lėšas nupirktos technikos, todėl jai pirkti panaudotus pinigus teko grąžinti iš ministerijai skirtų asignavimų. Netikslingai panaudota ir beveik 54 tūkst. litų, nes juos teko sumokėti kaip netesybas po bylinėjimųsi teismuose, pavaldžiai įstaigai neapdairiai nutraukus subnuomos sutartį.
Be to, SAM neveiksmingai sprendžia sveikatos priežiūros įstaigų teritorijose esančių automobilių aikštelių klausimą. Iki šiol pacientai, atvykę į Santariškių ar Kauno klinikas, turi susimokėti už automobilių stovėjimą. Sveikatos priežiūros įstaigų administracijos, neatlygintinai disponuodamos valstybės turtu, gauna papildomų pajamų, o pacientai patiria papildomų išlaidų.
Auditoriai taip pat nustatė, kad ministerija sudarė sąlygas privatiems juridiniams asmenims pelnytis iš valstybės turto. Valstybės kontrolė 2011 metais rekomendavo ministerijai įvertinti Šiauliuose esančių patalpų nuomos sutartį, bet ministerija neatsižvelgė į rekomendacijas ir nuomoja patalpas privačiai bendrovei, o ši jas pernuomoja už beveik 10 kartų didesnę kainą (ministerija išnuomojo už 333 litus per mėnesį, o bendrovė pernuomojo už 3,3 tūkst. litų). Sunku patikėti, kad iš kvailumo, o ne dėl to, kad kažkas iš SAM už tai pasišildė rankas. Valstybės kontrolė, nepaisydama labai įtartinų aplinkybių, dėl šito epizodo į teisėsaugos institucijas nesikreipė nusprendusi, kad suma nėra itin reikšminga. Subnuomos sutartis sudaryta 2012-ųjų pradžioje, kai tuometinėje Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje sveikatos apsaugos ministru dirbo Raimondas Šukys.
Valstybės kontrolės 1-ojo audito departamento direktorius Laimonas Čiakas „Vakaro žinioms“ sakė, kad šiuo metu privatiems asmenims tokiu būdu užsidirbti iš valstybės turto teisiškai jau nebėra įmanoma - nuo 2014 metų lapkričio 12-osios valstybės turto subnuoma uždrausta įstatymo pataisomis.
„SAM taip ir nepaaiškino, kodėl taip pigiai išnuomojo patalpas privačiam asmeniui. Tačiau pasielgta nelogiškai. Kodėl tada pati ministerija už dešimteriopą kainą neišnuomojo patalpų, jei tokia yra rinkos kaina? Apskritai kalbant apie valstybės turtą situacija yra keista. Jei viena institucija turi nenaudojamas patalpas, tegul jas išnuomoja kitai, kuriai patalpų trūksta. Tada pastarajai nereikėtų brangiai nuomotis iš privatininkų. Tačiau viena institucija nežino, kokį turtą valdo kita institucija. Bet dabar, kiek žinau, Turto bankas lyg ir ruošiasi parengti bendrą nekilnojamojo turto valdymo sistemą, kuri yra būtina, kad turtas būtų valdomas racionaliai. Ministerijos turėtų žinoti ne tik kokį turtą jos pačios valdo, bet ir kokį turtą valdo kitos institucijos. Turi būti tarpsektorinis derinimas, kad vieni kitų patalpomis naudotųsi“, - konstatavo L.Čiakas.
Raimondas ŠUKYS, buvęs sveikatos apsaugos ministras:
Konkretaus atvejo dėl patalpų Šiauliuose nuomos neprisimenu. Tačiau būdavo taip: arba duodi leidimą subnuomai, arba ne. Subnuomos kainos ministerija negalėdavo nuspręsti. Reikia vertinti nebent tai, ar pagrindinės nuomos sutartis buvo sudaryta skaidriai, pagrįstomis kainomis, ne per pigiai. Galimas atvejis, kad nuomininkas daug pinigų investavo į patalpų rekonstrukciją, todėl vėliau sugebėjo jas pernuomoti gerokai brangiau. Reikia žiūrėti, ir kokiai veiklai patalpos naudotos, gal be tos veiklos gydymo įstaiga negalėjo išsiversti, pavyzdžiui, gal įmonė turėjo labai retą aparatūrą, kurios ligoninė neturėjo.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą