Po praėjusiųjų metų surengtos mero puotos viduramžių pilyje, niekas nesitikėjo, kad šiais metais susirinkusiuosius bus galima dar kuo nors nustebinti.
Tačiau į keltą sulipę apie du šimtai garsių klaipėdiečių nuo pat pirmųjų žingsnių stebėjosi ir šių metų mero baliumi. Šį kartą jis vyko Smiltynės etnografinėje žvejo sodyboje. Ir nors po valandos lietus nulaistė vaišėmis apkrautus stalus, linksmybės dar labiau įsisiūbavo.
Mero puotą ruošė Klaipėdos savivaldybės kultūros skyrius, miesto etnokultūros centras, o maistą gamino ir puošė sodybą tam reikalui patirties nestokojanti verslininkė Eugenija Odebrecht ir jos kolektyvas iš restorano "Anikės teatras".
Žvejo sodybos šeimininkas Jonas, jo pati Ona bei pusseserė iš Dzūkijos Veronika Povilionienė smagino puotos svečius ne tik Mažosios Lietuvos dainomis ir šokiais, tačiau aktyviai buvo į šokių aikštelę kviečiami garbūs miestelėnai.
Po trumpos mero Rimanto Taraškevičiaus kalbos, svečiai buvo pakviesti prie stalų. Eugenija Odebrecht drauge su Etnokultūros centro darbuotojais išanalizavo ano meto šio krašto valgius ir pabandė juos autentiškai atkurti. Vienas didžiausių siurprizų, pateiktų tą vakarą buvo kepta varniena. Valgiusieji dalijosi įspūdžiais ir vieningai nusprendė, kad mėsa panaši ir į triušieną, ir į paukštieną. Ypač gausu buvo žuvies. Išvardinti visų gal ir nepavyks, tačiau neapsieita nei be silkės, nei be stintų, nei be lašišos. Kaip žinia, kokia gi puota be ungurių...
Jau šiek tiek užkandus ir atsigaivinus kokiais tik nori gėrimais, restorano virėjai į susirinkusiųjų gretas įnešė didžiulį padėklą, ant kurio puikavosi šamas.
Kitoje sodybos pusėje buvo galima pasmaguriauti ką tik spaustu varškės sūriu ir tiesiog medaus koriu, ką tik nuo medžių šakų nuskintomis vyšniomis, iš miško parneštomis avietėmis.
Ir šį kartą vakarėlio dalyviai kraipė galvas ir jau iš anksto samprotavo, ką sumanūs organizatoriai sugalvos ateinančią Jūros šventę...
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą