Šiandien sukanka pusė metų, kai LR Užsienio reikalų ministras Antanas Valionis pasirašė raštą, kuriuo ponas Michailas Toršinas buvo paskirtas Rusijos Federacijos generaliniu konsulu Klaipėdoje. Sukakties proga ponas generalinis konsulas sutiko atsakyti į keletą "Vakarų ekspreso" klausimų.
- Gerbiamas pone Toršinai, gal malonėtumėte papasakoti, kaip likimas atvedė jus į Klaipėdą?
- Baigęs Maskvos tautų draugystės universitetą (turiu tris diplomus: istoriko tarptautininko, žurnalisto ir ispanų kalbos vertėjo) kurį laiką buvau užsiėmęs moksline veikla: apgyniau disertaciją apie Rusijos ir Lotynų Amerikos santykius, gavau istorijos mokslų daktaro laipsnį. Vėliau teko dirbti Kuboje, po to Maskvoje kuravau bendradarbiavimo su Kuba klausimus, ir vėl gi darbas Kuboje, kuriai atidaviau devynerius su puse metų. Prieš atvykdamas į Lietuvą šešetą metų RF URM Konsulų tarnybos departamente ėjau direktoriaus pavaduotojo pareigas, kuravau Baltijos šalis. Buvau - ir tebesu - tarpvyriausybinių derybų komisijų narys, kuriose svarstomi Lietuvos įstojimo į ES bei būsimų naujų santykių su Kaliningrado sritimi klausimai.
- Iki šiol jūs plaukiojote "didžiosios" politikos vandenyse: Kuba, aukštos pareigos Maskvoje. Ar nenuobodu Klaipėdoje? O gal politikoje nėra sąvokų "didžioji" ir "mažoji"?
- Didžiąją politiką kuria būtent mažoji politika, o ją savo ruožtu įtakoja didžioji. Klaipėdą aš pats išsirinkau ir pats savo noru čia atvykau. Šis miestas labai įdomus ir istoriniais, ir etniniais, ir etnografiniais aspektais, savotiška ir jo geografinė padėtis. Kai dirbau Kuboje, visur aplink tyvuliavo okeanas, čia - Baltija... Klaipėda - daugianacionalinis miestas, didelis procentas gyventojų - mano tėvynainiai. Labai malonu, kad rusų kalba leidžiamas laikraštis, esama radijo stoties. Sielą džiugina, jog čia yra plačios veiklos galimybės tiek politikos, tiek ekonomikos, tiek bendražmogiškų santykių srityse.
- Jau pusę metų jūs darbuojatės mūsų mieste, susipažinote su visomis problemomis, spėjote daug ką nuveikti. Su kokiomis problemomis dažniausiai tenka susidurti ir kokius jau atliktus darbus manote esant svarbiausiais?
- Mano konsulinė jurisdikcija apima ne tik Klaipėdos, bet ir Tauragės, Telšių bei Šiaulių apskritis. Jau spėjau visur apsilankyti. Bendravau su minėtųjų apskričių viršininkais bei miestų merais, taip pat buvau Palangoje, Kretingoje, Plungėje, Mažeikiuose, Pagėgiuose, Nidoje. Susipažinau ir bendravau su beveik visa Klaipėdos valstybinio jūrų uosto vadovybe, stambių įmonių vadovais, verslininkais, pramonininkais, mokyklų, kuriose dėstoma rusų kalba, vadovybe.
Kalbant apie konkrečius darbus pirmiausia norėčiau pasidžiaugti, kad jau priimtas sprendimas dėl Rusijos generalinio konsulato pastato, kuris įsikurs Šermukšnių gatvėje, statybos. Šiuo metu ruošiami visi reikalingi dokumentai, laukiam, kol mūsų Vyriausybė perves lėšas.
Vienintelis spręstinas klausimas - reikia paminėti, jog Savivaldybė mus palaiko - teks įsigyti papildomą žemės sklypą. Mat po rugsėjo 11-osios įvykių pagal naujausius saugumo reikalavimus diplomatines atstovybes juosianti tvora turi būti 10-15 metrų atstumu nuo pastato.
Pagrindinis generalinio konsulato bei mano, jo vadovo, uždavinys - tarpininkauti bei padėti užmezgant ir stiprinant dvišalius ekonominius bei prekybinius santykius tarp Rusijos ir Lietuvos. Šioje srityje jau pavyko pasiekti rezultatų: išsiųsti oficialūs laiškai galimiems verslo partneriams Rusijoje, tarpininkavome Rusijos bei Klaipėdos verslininkų susitikimuose. Aktyviai dirbame bendradarbiavimo su Kaliningrado sritimi klausimais. Daug ir vaisingai bendraujame su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmais. Žinia, kad stambios korporacijos bei verslininkai jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Rusija, dabar vienas mūsų uždavinių - padėti smulkaus ir vidutinio verslo atstovams rasti partnerių mūsų šalyje.
Noriu paminėti, kad Rusijos Vyriausybė pastaraisiais metais skiria daug dėmesio mūsų karių kapaviečių sutvarkymui ir tam skyrė 300 tūkst. JAV dolerių, iš kurių 160 tūkstančių teks Vakarų Lietuvoje esančioms 54 kapavietėms, kur palaidoti 92 tautybių kariai. Šiais metais planuojame sutvarkyti 26, kitais metais - ir likusias karių palaidojimo vietas. Jau antri metai Rusijos Vyriausybė skiria materialinę paramą 71 Klaipėdoje gyvenančių karo veteranų ir invalidų. Maloni žinia atėjo iš Maskvos: Klaipėdos veteranai kreipėsi pagalbos į merą J. Lužkovą, ir artimiausiu metu uostamiestin turėtų ateiti siunta invalidų vežimėlių, klausos aparatų bei kitų reikalingų veteranams daiktų.
Taip pat Rusijos Vyriausybė į Lietuvą atsiuntė 25 tonas rusų kalba išleistų vadovėlių, kuriuos aprobavo Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija. 4 tonos (8 000 vadovėlių) gegužės 15 d. pasiekė ir Klaipėdą. Noriu paminėti, kad tiek Vyriausybė, tiek Maskvos meras padeda Lietuvoje rusiškas mokyklas baigusiems moksleiviams - skiria jiems stipendijas, kad šie galėtų studijuoti Lietuvos bei Rusijos aukštosiose mokyklose. Praėjusią savaitę buvo nuspręsta du tris Klaipėdos abiturientus pasiųsti studijuoti Rusijon, kur jie gaus Maskvos mero skirtą stipendiją.
Mūsų generalinis konsulatas nusprendė šefuoti 1956 metais įkurtus vaikų globos namus "Danė", kuriuose iki šių metų užaugo apie 600 vaikų. Dabar ten 74 auklėtiniai, iš kurių 56 - visiški našlaičiai. Konsulatas padovanojo jiems kompiuterį, knygų, Pergalės dienos proga įteikė maisto produktų rinkinį, ketina padovanoti baldų.
Žinodami, kad Klaipėda šiemet švęs 750 metų jubiliejų, nusprendėme savo ruožtu prisidėti prie būsimos šventės. Iš Kaliningrado bei kitų Rusijos regionų atvyks ir koncertuos meno kolektyvai, bus rengiamos parodos. Mes gi sugalvojome išleisti vieno klaipėdiečio rusų tautybės dailininko peizažų albumą, kuriame autorius lygina Lietuvą ir Rusiją, Klaipėdą ir Sankt-Peterburgą. Antradienį buvau susitikęs su rusų kalba rašančiais Klaipėdos poetais ir tariausi, kokį leidinį būtų galima išspausdinti iki miesto gimtadienio. Taigi, stengiamės neatsilikti nuo Klaipėdos - kurioje dirbame, kurią mylim ir gerbiame - gyvenimo.
- Gal galėtumėte plačiau papasakoti, kaip per pastarąjį pusmetį plėtojami santykiai tarp Klaipėdos ir Kaliningrado?
- Yra žinoma, kad paskutiniu metu prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir Lietuvos išaugo 20 proc., ypač sparčiai kyla bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi. Lietuva ir Lenkija pirmauja pagal investicijų į šį regioną dydį. Kaliningrado sritis gauna daug naudos ir iš Klaipėdos regiono. Gegužės pabaigoje Kaliningrade vyks didelis pasitarimas, kuriame dalyvaus ir Rusijos prekybos ir pramonės rūmų delegacija, vadovaujama pirmininko Jevgenijaus Primakovo, taip pat visų Baltijos valstybių Prekybos ir pramonės rūmų delegacijos. Delegacijų atstovai ketina pasirašyti bendradarbiavimo sutartis tarp Lietuvos ir Kaliningrado srities bei Kaliningrado ir Klaipėdos.
Gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje Klaipėdoje turėtų įvykti Kaliningrado srities vystymosi plano (iki 2010 metų), kurį remia Rusijos Vyriausybė, pristatymas. Dalyvaus visų mano anksčiau minėtų keturių Lietuvos apskričių vadovai. Manau, šis renginys duos naudos: kadangi Rusijos Vyriausybė yra numačiusi didžiules investicijas į šio regiono statybas, čia darbo galės rasti daug Klaipėdos - ir visos Lietuvos - statybinių organizacijų.
- Kokius žingsnius žengia Rusijos Vyriausybė idant greičiau būtų įgyvendinamas projektas 2K?
- Teko būti pasitarime, kuriame dalyvavo Rusijos susisiekimo ir kelių viceministras Čingizas Izmailovas, kur buvo kalbama apie šį projektą. Jis perspektyvus ir, be abejo, bus įgyvendinamas, tačiau kol kas esama vienos problemos - tarifai. Rusijoje šis klausimas dabar svarstomas. Manau, kad liepos pradžioje bus priimti sprendimai, ir abu uostai - tiek Klaipėdos, tiek Kaliningrado - turės galimybę harmoningai vystytis.
- Kaip jūs manote, ar Lietuvos (ir Klaipėdos) žiniasklaidos priemonės pakankamai dėmesio skiria Rusijos gyvenimo problemoms ir kiek objektyvi jų pateikiama informacija?
- Kiek mus pasiekia rusų ir lietuvių kalba leidžiamuose spaudiniuose publikuojamos žinios, pastaruoju metu informacijos yra daug ir objektyvios.
- Ne tik rusų tautybės klaipėdiečiai, bet ir lietuviai pasigenda rimtų Rusijoje spausdinamų periodinių leidinių. Trūksta jų tiek skaityklose, tiek kioskuose, kur, tarkim, "Moskovskije novosti" ar "Nezavisimaja gazeta" rasti praktiškai neįmanoma.
- Problemos esama, ir manau, kad susidariusią situaciją įtakoja dvigubas prekių, keliaujančių iš Rusijos į Lietuvą ir iš Lietuvos į Rusiją, apmokestinimas. Noriu tikėtis, kad išsprendus šią problemą - kas jau yra daroma - intensyviau ir efektyviau į Lietuvą pateks ir periodiniai leidiniai.
- Dėkojame už pokalbį
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą