Miestas rūpinsis dar penkiais medžiais

Miesto ūkio komitete

Penkis maždaug 200 metų sulaukusius uostamiestyje augančius medžius ketinama paskelbti Klaipėdos miesto savivaldybės saugomais botaninio paveldo objektais.

Nemažėjant visuomenės reakcijai dėl mieste kertamų medžių Savivaldybės administracijoje buvo sudaryta darbo grupė gamtos paveldo objektams nustatyti. Įvertinus 35 medžius saugomais paveldo objektais Tarybai bus siūloma paskelbti penkis, pasižyminčius išskirtiniu amžiumi, matmenimis, vertingus ir estetiniu požiūriu - medžių amžius siekia 180-220 metų, o kamienų apimtis - 3,15-4,30 metro.

Daugiau dėmesio ir priežiūros bus skiriama keturiems J. Janonio, Herkaus Manto, Jaunystės gatvėse bei S. Daukanto-I. Kanto gatvių skverelyje augantiems paprastiesiems ąžuolams ir paprastajam uosiui Jaunystės gatvėje.

Pasak Savivaldybės administracijos Aplinkos kokybės skyriaus vedėjos Daivos Berankienės, tokie medžiai ne tik būtų labiau prižiūrimi - jų taip pat be Klaipėdos miesto tarybos sutikimo nebūtų galima kirsti planuojant statybas.

Iki šiol uostamiestyje buvo vienas Savivaldybės saugomas medis - baltažiedis vikmedis Priestočio gatvėje. Storoji liepa netoli AB "Klaipėdos kartonas" saugoma valstybės, tačiau ją jau pasiūlyta iš paveldo objektų sąrašų išbraukti.

Anot D. Berankienės, po vasarą praūžusios ir liepą aplaužiusios audros, ji kriterijų, dėl kurių buvo paskelbta saugoma, nebeatitinka. Liepa jau nebėra storoji, taip pat ji iki viršaus užbetonuota ir bet kada gali nugriūti. Medis bus prižiūrimas ir stovės, kol bus gautas Aplinkos ministerijos atsakymas dėl tolesnio jo likimo.

"Gydyti" senos liepos esą nebeverta ir, pasak Savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento direktoriaus Alfonso Šimkaus, ją reikėtų stebėti ir kuo greičiau nupjauti, kol neįvyko kokia nelaimė.

Didėja oro tarša

Mieste mažėjant žaliųjų plotų ir augant transporto srautui viršijamas ir oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vedėjo pavaduotojos Rasos Povilanskienės, šiemet ribinės vertės - 35 kalendorinės dienos per metus - viršytos jau lapkričio mėnesį abiejose Baltijos prospekte ir Bangų gatvėje esančiose matavimo stotyse.

"Pagrindinė viršijimo priežastis - transportas. Pikas būna sausio-vasario mėnesiais, kai nusistovi šalti ir ramūs orai, nėra sklaidos, taip pat įtakos turi ir dėl patalpų šildymo sustiprėjęs katilinių darbas. Tarša didesnė ir pavasarį, kai sniegas tirpsta ir vėjas kelia dulkes", - sakė R. Povilanskienė.

Gatvėse nebeliks druskos

Ateinančiais metais, pasak D. Berankienės, įgyvendinant ES reikalavimus valstybės lygmeniu ketinama uždrausti gatves barstyti smėlio ir druskos mišiniu, vietoje jo bus naudojama brangesnė skaldelė.

Šiuo metu rengiama Klaipėdos miesto aplinkos oro taršos kietosiomis dalelėmis mažinimo programa 2006-2010 metams. Joje bus nustatyta ir kada valyti bei plauti gatves.

Ūkio komitetui pasiūlius į programą bus įtrauktos ir priemonės, kurių mažinti taršai imasi uostamiesčio pramonės įmonės. Tarp labiausiai miestą teršiančių pramonės objektų minima "Klaipėdos mediena", "Jūrmazgė", "Vakarų laivų gamykla", "Baltijos laivų statykla", "Klaipėdos keliai", "Pajūrio mediena". Tiesa, pasak D. Berankienės, šios įmonės už taršą moka mokesčius, be to, joms nustatytų normų neviršija.

Giedrė NORVILAITĖ