Miesto politikai sukilo prieš keistą kruizinių laivų terminalo operatoriaus privatizavimą.

Premjero Algirdo Brazausko ir Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko pasiūlymas AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) įtraukti į privatizuojamųjų įmonių sąrašą ir privatizuoti ją pirmajame kitų metų ketvirtyje papiktino uostamiesčio politikus. Liberalų frakcijos atstovai teigia artimiausiame miesto Tarybos posėdyje pasiūlysią priimti kreipimąsi į Vyriausybę ir Valstybės turto fondą (VTF), kad šios dvi institucijos atsiųstų nors minimalią informaciją apie būsimąjį privatizavimą.
Tuo tarpu Vyriausybės atstovai žiniasklaidai vengia duoti menkiausią komentarą šia tema. Premjero atstovė spaudai Nemira Pumprickaitė taip pat nieko negalėjo pasakyti, kodėl KLR reikia privatizuoti, ir kodėl tai reikia padaryti per pirmąjį kitų metų ketvirtį. Atstovė eilinį kartą rekomendavo kreiptis į VTF.
VTF atstovė spaudai Jolanta Varapnickaitė-Mažylienė "Vakarų ekspresui" patvirtino, kad KTL į privatizuojamųjų įmonių sąrašą pasiūlė įtraukti premjeras Algirdas Brazauskas. Tačiau jokio parėdymo šiuo klausimu VTF negavo. "Privatizuojamųjų įmonių sąrašas yra bendras. O patį privatizavimo procesą gali vykdyti ir VTF, ir Klaipėdos savivaldybės Privatizavimo komisija. Juk Kauno elektrinės privatizavimą vykdė pati Kauno savivaldybė. Tad nenustebčiau, jei ir KLR privatizavimo procedūras vykdytų Klaipėdos savivaldybė ",- sakė J. Varapnickaitė-Mažylienė.
Nei miesto meras Rimantas Taraškevičius, nei vicemeras KLR stebėtojų tarybos pirmininkas Rimantas Plečkaitis teigė neturį jokios informacijos apie istorinėje miesto dalyje esančios įmonės privatizavimą.
Seimo narys Rimvydas Vaštakas "Vakarų ekspresui" teigė parašęs klausimą Ūkio ministerijai, kodėl norma taip skubotai privatizuoti būsimąją Klaipėdos kultūros ir pramogų verslo zoną. "Miestas iš visų jėgų stengėsi šią teritoriją išlaikyti savo žinioje, kad klaipėdiečiai turėtų laisvą priėjimą prie Kuršių marių. Tačiau įmonę privatizavus miestiečiai nebeteks tokios galimybės. Jei šiemet įvyks neeilinis Seimo posėdis aš šį klausimą pateiksiu ir premjerui",- sakė R. Vaštakas.
Pasak Liberalų sąjungos pirmininko Eugenijaus Gentvilo, privatizavus KLR už kelis milijonus litų bus įsigytas dešimtis milijonų litų kainuojantį žemės sklypą uoste pačiame miesto centre.
"Šią Klaipėdos vietą lyginčiau su Šventaragio slėniu ir Katedros aikšte Vilniuje. Tačiau šių dviejų sklypų niekas privatizuoti neketina, o istorinis Klaipėdos miesto centras kažkodėl įtrauktas į privatizuojamųjų sąrašą",- kalbėjo E. Gentvilas.
Liberalo teigimu, skubotas KLR privatizavimas nedera su kai kuriais Klaipėdos miesto strateginio plėtros plano teiginiais. Liberalus taip pat piktina, kad per dešimtmetį atkovota piliavietės teritorija vėl bus atimta iš miesto. Juk Klaipėdos miesto valdžia dešimtmečius siekė, kad piliavietė priklausytų miestui, joje būtų įkurta rekreacinė zona, turizmo, kultūros ir pramogų centras.
Be to, kalbėjo E. Gentvilas, pagal 1994 m. sausio 13 d. Vyriausybės nutarimą iki 2009 m. šioje teritorijoje turi būti nutraukta bet kokia gamybinė veikla. Nesvarbu, kokia įmonė čia veiks - valstybinė ar privati, tačiau iki minėtosios datos ji turi būti likviduota.
Miesto tarybos narės Juditos Simonavičiūtės teigimu, per tris mėnesius, per kuriuos Vyriausybė ketina privatizuoti KLR, neįmanoma atlikti net nuodugnaus turto įvertinimo bei paruošti privatizavimo sąlygų. Pačias privatizavimo procedūras, J. Simonavičiūtės manymu, geriausiu atveju būtų galima pradėti tik po gero pusmečio.
Pasak Klaipėdos universiteto rektoriaus Vlado Žulkaus, atėjus privačiam kapitalui KLR teritorijoje gali būti sunku vykdyti ir archeologinius kasinėjimus. "Laivų remonto teritorijoje yra istorinis Klaipėdos miesto centras. Joje yra likę daug netyrinėtų vietų. Dar ketvirtadalis įmonės teritorijos laukia tyrinėjimų. Tačiau jei norėsime vykdyti kasinėjimus, naujasis įmonės savininkas gali pareikalauti tai daryti savo lėšomis bei kompensuoti susidariusius nuostolius. Kita vertus, įmonei tapus privačia mes sugrįžtume kelis dešimtmečius į praeitį, kai patekti į teritoriją kildavo didelių problemų",- piktinosi V. Žulkus.
Pasak universiteto rektoriaus, privatininkams bus sudaryti kelti ambicingiausias sąlygas ir šokdinti miesto valdžią.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad šis Vyriausybės sprendimas sudaro prielaidas būsimiesiems savininkams piktnaudžiauti. KLR atstovų teigimu, per įmonės teritoriją reikia nutiesti kelią iki prieplaukos kruiziniams laivams švartuotis. Tam reikės nugriauti keturis pastatus. Šiemet to padaryti jau nebespėsime - darbus teks atlikti kitą pavasarį. O jei per tą laiką įmonė bus parduota, naujieji jos savininkai neabejotinai gali pareikalauti kompensacijų už netenkamus pastatus ir negautą pelną.
Savivaldybė, kuri turi tą kelią nutiesti, naujiesiems bendrovės savininkams privalės mokėti dešimtimis milijonų litų skaičiuojamas kompensacijas.
KLR pirkėjas turės teisę už kiekvieną pastatą reikalauti kompensacijos, kuri gali siekti iki 50 mln. litų. Vyriausybė, pardavusi įmonę už kokius 3 mln. litų, vėliau išmokės savininkui tuos pačius 3 mln. ir dar 47 mln. litų.
Be Klaipėdos miesto savivaldybės (70 proc.) ir dabartinių bei buvusių KLR darbuotojų (apie 10 proc.), 15 mln. litų akcinį įmonės kapitalą dar valdo du kol kas oficialiai nežinomi asmenys (17,6 proc.). Jie šias akcijas už 798 tūkst. Lt nusipirko iš verslininko Sergejaus Šablovskio, kuris, savo ruožtu, jas įsigijo iš su EBSW koncernu susijusios Kauno ketaus liejyklos. Tie du nežinomieji galėtų būti susiję ir su paskutiniuoju Vyriausybės sprendimu privatizuoti "Klaipėdos laivų remontą".