Vizitas
Vakar Lietuvos kariuomenės Klaipėdos įgulos daliniuose lankėsi šalies Vyriausybės nariai, čia surengę išvažiuojamąjį Vyriausybės pasitarimą. Jo metu aptarta krašto apsaugos plėtros programa iki 2014 metų.
Pasak krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo, Vyriausybės pasitarimas dėl šios programos - pirmasis. Jo medžiaga esanti slapta, nes tai - ne tik Lietuvos, bet ir NATO planai.
Ministro pirmininko Algirdo Brazausko teigimu, aptariamos šio ilgo laikotarpio pagrindinės kryptys - kokios tarnybos, pajėgos bus stiprinamos, kokios numatomos reformos, ginkluotės modernizavimas ir, žinoma, finansavimas.
Galutinis sprendimas dėl plėtros programos, pasak A. Brazausko, bus priimtas po savaitės ar kitos.
Pasak Lietuvos kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, išvažiuojamasis pasitarimas uostamiestyje surengtas todėl, kad čia galima daugiausiai pamatyti - yra ir oro, ir jūrų, ir sausumos pajėgų.
Jo teigimu, finansavimu kariuomenė nelabai gali skųstis, tačiau reikėtų pagalvoti apie naujesnės ginkluotės bei transporto pervežti kariams ir kroviniams įsigijimą.
Pasak V. Tutkaus, jau senos ir Karinių jūrų pajėgų fregatos, todėl viliamasi, kad laivynas bus pamažu atnaujinamas. "Naivu tikėtis, kad gausime naujų laivų, bet ieškome nesenų ir gana sėkmingai", - sakė V. Tutkus.
Prieš pasitarimą A. Brazauskas ir ministrai lankėsi Karinių oro pajėgų Pirmajame paieškos ir gelbėjimo poste Nemirsetoje, kur jiems buvo pristatytas paieškos ir gelbėjimo darbų sraigtasparnis MI-8.
Vyriausybės nariai taip pat aplankė KASP Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų mokomąjį batalioną Klaipėdoje, kuriame nuo 2004 metų šalies kariai rengiami tarptautinėms misijoms.
Karinių jūrų pajėgų štabe Vyriausybės nariai apžiūrėjo Jūros stebėjimo jungtinį valdymo centrą, kuriame, be jūreivių, budi ir Pasienio policijos bei muitinės pareigūnai.
Uostamiestyje apsilankęs ministras pirmininkas žiniasklaidos atstovams trumpai atsakė ir į keletą kitų klausimų. Jis bei G. Kirkilas patikino, jog prieš dešimtmetį bankrutavęs ir indėlių žmonėms negrąžinęs EBSW koncernas niekada - nei 1992-aisiais, nei 1996-aisiais - nefinansavo tuometinės LDDP rinkimų į Seimą.
Ministras pirmininkas pridūrė, jog 1992-aisiais buvo toks Bankų įstatymas, kad įsteigti banką galėjo bet kas, jų kūrėsi dešimtys, o jokios kontrolės nebuvo.
A. Brazauskas taip pat išreiškė savo nuomonę dėl Vyriausios tarnybinės etikos komisijos vadovo partinės priklausomybės. Pasak jo, toks kriterijus nėra apibrėžtas jokiuose normatyviniuose aktuose, todėl svarbi yra tik vadovo kompetencija.
Giedrė NORVILAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą