Lietuvai nuo šių metų pradžios uždarius Ignalinos atominę elektrinę kyla vis daugiau klausimų apie šalies energetinę nepriklausomybę bei ambicingus kaimynų planus Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje statyti atomines elektrines.
Vakar uostamiestyje viešėjęs ir su Klaipėdos pramonininkų asociacijos įmonių vadovais bei mokslininkais susitikęs energetikos ministras Arvydas Sekmokas kiek praskleidė kaimynų užmojų šydą.
"Atominės elektrinės statybos Kaliningrado srityje mums kelia daug klausimų. Pirmiausiai, ši sritis jau yra aprūpinta elektros energija, išgaunama iš šiluminių elektrinių. Jos pajėgios aprūpinti visą teritoriją. Tad kur reikės dėti elektrą pastačius dar ir atominę elektrinę? Jokių jungčių su Švedija ar Lenkija nėra. O elektrinė turi atsipirkti", - teigė ministras.
Tuo metu Lietuva modernią atominę elektrinę planuoja statyti vien savo reikmėms, eksportuoti energijos esą neketinama.
"Aš atsakingų rusų politikų klausiu, kam jiems reikalinga elektrinė. Atsakė, kad ir sau, ir eksportui. Abejoju... Jei būtų svarstoma eksportuoti elektrą, tai elektros jungtys neatlaikytų tokio krūvio. Labai daug lėšų kainuotų ir elektros energijos rezervavimas. Jei elektra būtų tiekiama per Lietuvą, mūsų jungtys neatlaikytų", - kalbėjo A. Sekmokas.
Jam kėlė abejonių ir rusų planai pritraukti užsienio investuotojus parduodant 49 proc. elektrinės akcijų.
"Koks užsienio investuotojas norės įsigyti nekontrolinį akcijų paketą? Tad čia daug klausimų. Rusijos premjero Vladimiro Putino įsakymas statyti elektrinę Kaliningrade yra, tačiau vien įsakymo neužtenka, reikia ir lėšų", - sakė jis.
Tačiau jis patvirtino, kad visiškai realūs yra planai statyti atominę elektrinę Lietuvos pašonėje Baltarusijoje.
"Dalis tos elektrinės energijos bus skirta Baltarusijai, dalis - Rusijai, mat vien savo lėšomis Baltarusija negalės pasistatyti jėgainės. Visgi mes nemanome, kad baltarusiai greičiau pastatys jėgainę nei mes. Jie neturi tiek patirties branduolinėje energetikoje. Mes pastatysime greičiau", - užtikrino energetikos ministras.
Jis apgailestavo, kad Lietuva jau prarado 5 metus įgyvendinant naujos atominės elektrinės statybų projektą. Mūsų šalis, 2004 m. įstojusi į Europos Sąjungą ir įsipareigojusi uždaryti Ignalinos atominę elektrinę, anot ministro, naujos statybos klausimus turėjo pradėti spręsti jau tais pačiais metais.
Vyriausybės narys tikino, kad sparčiai vyksta derybos dėl elektros jungčių tarp Lietuvos ir Lenkijos. Tokia jungtis leistų mūsų valstybei integruotis į Europos elektros energijos rinką, o tai pažabotų monopolijas.
Ministras taip pat informavo, kad daug dirbama tobulinant įstatymus, kurie leistų Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje statyti vėjo jėgainių parką.
"Estai jau yra savo parlamentui pateikę įstatymų paketą. Gal galėtume ir mes pasinaudoti", - svarstė jis.
Susitikime uostamiestyje A. Sekmokas taip pat patikino, kad Vyriausybė net neplanuoja parduoti AB "Klaipėdos nafta" akcijų lenkų koncernui "PKN Orlen".
"Klaipėdos nafta" yra strateginis valstybės objektas. Vyriausybės pozicija yra vienareikšmė - bendrovės jokiu būdu neparduoti", - tikino ministras.
Denisas NIKITENKA
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą