Minų medžiotojas "Sūduvis"jau penkerius metus tarnauja Lietuvai

Karinės pajėgos

Šiandien sukanka 5 metai, kai laive "Sūduvis" pirmą kartą suplevėsavo Lietuvos vėliava. Neatmetama galimybė, jog nuo 2006 metų šis Lietuvos karo laivas dalyvaus išminavimo operacijose kaip NATO priešmininių laivų padalinio narys.
    1999 metų birželio 22 d. Lietuvos kariuomenės Karinės jūrų pajėgos (KJP) iš Vokietijos gavo pirmą "Lindau" klasės laivą minų medžiotoją "Koblenz", kurį pavadino "Sūduviu". Tada buvo pradėtas kurti KJP mininių laivų divizionas. "Sūduvio" - paskirtis jūrinių minų paieška ir neutralizavimas, tačiau jis gali vykdyti ir kitas užduotis - kontroliuoti teritorinius vandenis, eskortuoti laivus.

Ketverius metus po pusę metų "Sūduvis" ėjo tarnybą priklausydamas BALTRON eskadrai ir dalyvavo daugelyje priešmininių operacijų. Pastaraisiais metais jis aktyviai dalyvauja kartu su NATO priešmininių laivų padaliniu tiek mokymuose, tiek realiose išminavimo operacijose.

Per 5 tarnybos Lietuvai metus "Sūduviui" teko sunaikinti 5 tikras minas ir dvi torpedas. Tačiau, pasak laivo vado kapitono leitenanto Andriaus Širvio, neteisinga vertinti laivą šiuo aspektu. Išminavimo operacijoje paprastai laivui skiriamas tam tikras kvadratas, kurį reikia patikrinti. Jeigu jis jame nerado minos, tai nėra blogai, atliktas darbas - įsitikinta, kad tame kvadrate nėra minų.

Laivas buvo pastatytas 1958 metais. Iš pradžių jis buvo minų traluotojas. Po 20 metų jo konstrukcija buvo pakeista ir jis tapo minų medžiotoju. Korpusas padarytas iš labai aukštos kokybės medienos, t. y. iš braziliško ąžuolo, impregnuoto specialiu impregnantu, tad atsparus ir pelėms, ir kirvarpoms. Beje, jeigu šis laivas būtų metalinis, jau tris kartus būtų surūdijęs.

Nors "Sūduvio" sonaras yra senesnio modelio nei šiuolaikinių priešmininių laivų sonarai, tačiau, pasak A. Širvio, esant kai kurioms sąlygoms juo matoma geriau nei kitais sonarais. Du "Sūduvio" povandeniniai robotai nenusileidžia moderniesiems. Be to, prireikus į išminavimo operacijas vyksta KJP narų komanda, turinti specialią įrangą. Laivo vadas sako, jo "Sūduvis" savo technika nedaug kuo skiriasi nuo naujesnių NATO priešmininių laivų.

Andrius Širvys baigė Klaipėdos universiteto Jūrų technikos fakultetą ir yra karininkas, turintis civilinį išsilavinimą. Tarnybą KJP flotilėje pradėjo 1998 metais. Per tą laiką baigė nemažai kursų užsienyje: pavyzdžiui, 4 mėnesius tobulino savo žinias JAV, 4 mėnesius mokėsi anglų kalbos Kanadoje, dalyvavo priešmininių operacijų kursuose Turkijoje, Belgijoje. Tokią specialybę pasirinko todėl, kad neviliojo populiarios specialybės, be to, jis nebijojo vandens.

Laivo vadui sunkiausias ir atsakingiausias dalykas - naujokai laive. Nelengva būna jūroje, kai reikia vykdyti užduotis, o didžiąją 42 įgulos narių dalį sudaro naujokai. Negana to, kad daugelį jų dar kamuoja jūros liga, jie, kol neatitarnauja laive pusės metų, neturi laivinių įgūdžių.

Šauktiniai kariai laive tarnauja tik 9 mėnesius. Tik karys pradeda visko išmokti, tampa specialistu, turi palikti laivą. Ir vėl reikia mokyti kitą, sakykime, iš Varėnos glūdumų, kuris net jūros nebūna matęs. Tai padaryti nėra taip paprasta. Karo jūreivis ne tik plauna denį, jis turi išmokti būti vairininkas, signalininkas, išmanyti laivo mechanizmus ir kt.

Įsimintiniausi vadui momentai - kai tenka sunaikinti aptiktą tikrą miną. Visa įgula sukeliama ant kojų, pasiruošiama ir evakuacijai, jeigu kartais būtų didesnis sprogimas nei prognozuojama. Kai viskas baigiasi laimingai, per laivą ir jo įgulą nuvilnija entuziazmo ir pasitenkinimo banga - tikslas pasiektas.

Dalia BIKAUSKAITĖ