Miškininkus gąsdina uosto plėtra

Rezervinės teritorijos

Plečiantis uostui kyla grėsmė netekti apie 300 hektarų miško miesto pietuose, o čia planuojami objektai gali užteršti ir dalies klaipėdiečių geriamą vandenį.


Toks susirūpinimas kamuoja miškininkus, sužinojusius apie uosto planus paskelbti už "Draugystės" geležinkelio stoties plytinčias teritorijas rezervinėmis ir ten numatomą statyti Klaipėdos viešąjį logistikos centrą.


Tuo tarpu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) kalbas apie planuojamą kirsti mišką neigia ir tvirtina, jog uostui tiesiog reikia saugiklio - užsitikrinti, kad plėtrai prireikus teritorijos, ji nebus jau tapusi privačiomis žemėmis.


Kretingos miškų urėdijos urėdo Antano Baranausko teigimu, miškininkams nerimą kelia šiemet pasirodęs Vyriausybės nutarimas dėl Klaipėdos viešojo logistikos centro projekto Klaipėdos rajono savivaldybės Stragnų kadastrinėje vietovėje - tarp Kairių gatvės Klaipėdoje, Stragnų kaimo Klaipėdos rajone ir Vilhelmo kanalo vandenvietės - pripažinimo valstybei svarbiu ekonominiu projektu.


"Kam 300 ha miško paversti logistika, kai aplink tiek dirvonuojančių žemių. Mes niekada su tuo nesutiksime. Be to, šis miškas yra prie Vilhelmo kanalo ir vandenvietės. Nors statybos į pačią vandenvietės apsaugos zoną gal ir neįeis, bet vanduo juk toks dalykas, kuris nuteka toli. Klaipėdiečiams kyla reali grėsmė", - būgštavo A. Baranauskas, pridurdamas, jog ten esantis miškas yra jaunas, t. y. ypač vertingas oro bei vandens švarinimo atžvilgiu.


"Mes tik prašome, kad ta zona taptų uosto plėtros rezervinė. Deja, turim patirties, kad apie Klaipėdą esantys plotai labai greitai tampa privačiais. Norėjome, kad taip neatsitiktų, o toliau viskas turės būti kaip ir visiems kitiems - bus rengiamas poveikio aplinkai vertinimas, detalusis planas. Jei paaiškės, kad statyti galima, tai bus, jei ne - tai ne", - aiškino KVJUD direktorius infrastruktūrai Algirdas Kamarauskas.


Anot jo, rasti tokią didelę vientisą teritoriją yra labai sunku.


"Miško niekas nekerta. Iki realių darbų - ilgas ir tolimas kelias, žinoma, gavus ir gamtosaugininkų sutikimą. Be abejo, bus atsižvelgiama ir į vandenvietę - yra reikalavimai jos apsauginei zonai", - sakė A. Kamarauskas.


Jokių pavojingų medžiagų, anot jo, čia nebūtų.


KVJUD generalinio direktoriaus Sigito Dobilinsko teigimu, teritorijos paskelbimas rezervine reiškia tik tiek, kad niekas be uosto žinios joje negalės nieko planuoti. Anot jo, uostas į mišką nesikėsina.


Rezervinės teritorijos dydį dar turės nusakyti detalusis planavimas. Jo metu bus įvertinti aplinkosauginiai ir higieniniai reikalavimai. Kalbėti apie kokius nors terminus dar esą anksti.


Giedrė NORVILAITĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder