Vakar į neeilinį posėdį susirinkę Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai dirbo kaip reta sparčiai ir sklandžiai - vienbalsiai patvirtino vienuolikos Tarybos narių iniciatyva parengtą Klaipėdos miesto švietimo įstaigų neatidėliotinų darbų, likviduojant pastatų avarinę būklę ir gerinant mokymo aplinką, programą. Jai įgyvendinti nutarta papildomai skirti 984 tūkst. 740 litų. Kartu buvo priimtas sprendimas būtent tokia suma padidinti 2002 m. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetą. Tai jau antras atvejis, kai miesto politikų valia buvo pakoreguotas šių metų vasario 28 d. patvirtintas 2002 m. Klaipėdos miesto savivaldybės biudžetas. Pirmąkart miesto biudžetas buvo padidintas liepos mėnesį. Tąsyk jis išaugo 3,7 mln. litų.
Nepaisant to, kad 2002 m. švietimo reikmėms buvo skirta veik 70 proc. miesto biudžeto lėšų bei to, jog vėliau buvo priimti dar du sprendimai - imti 6 mln. litų paskolą švietimo įstaigoms renovuoti bei patvirtinti pastarųjų pasirengimo 2002 - 2003 mokslo metams programą, atėjus rugsėjui netruko paaiškėti, kad net 27-ių miesto mokyklų bei ikimokyklinio ugdymo įstaigų taip ir nespėta iki galo suremontuoti. Priežastis - lėšų stygius.
Pasak Švietimo kultūros ir sporto komiteto pirmininko Andrejaus Fomino, tvirtinant švietimo įstaigų pasirengimo naujiems mokslo metams programą buvo nutarta jai įgyvendinti skirti apie 1,7 mln. litų. Deja, realiai gauta kiek daugiau nei 800 tūkst. litų. Dėl to, sakė A. Fominas, programą tekę pakoreguoti - mažinti įkainius, o kai kurių darbų apskritai atsisakyti.
Didžioji lėšų dalis - stogams lopyti
Pasak Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininko, apie nepavydėtiną kai kurių švietimo įstaigų būklę liudijąs visas pluoštas Visuomenės sveikatos centro atliktų ekspertizių aktų. Daugelyje mokyklų per išklypusius langus švilpauja vėjai, akis bado nesutvarkyti tualetai, šilumos mazgai, drabužinės, sporto salės, dirbtuvės, valgyklų patalpos, apsilaupę fasadai, apšiurusi grindų danga, duobėti kiemai ir kt.
Vis dėlto didžiausią nerimą sprendimo projekto iniciatoriams kelią nesutvarkyti stogai. Jei ši problema nebus skubiai išspręsta, sakė ne vienas politikas, prasidėjusios rudens liūtys nuniokos dažniausiai moksleivių tėvų lėšomis suremontuotas klases. Būtent stogams sutvarkyti ir bus skirta didžioji vakar papildomai skirtų lėšų suma - 696 tūkst. 940 litų.
Pasak Virgilijaus Gaižausko, egzistuojanti ir dar viena - kontrolės, ar išties racionaliai naudojamos švietimo įstaigoms remontuoti skirtos lėšos - problema. Pavyzdys - Sendvario mokykla. Pasak V. Gaižausko, nepaisant to, jog prieš keletą metų ši mokykla buvusi kapitališkai suremontuota, šiandien jos stogas vėl katastrofiškos būklės.
Nors vakar politikai vieningai balsavo už papildomų lėšų skyrimą mokykloms remontuoti, tačiau ne vienas jų atkreipė dėmesį į tai, jog tai esanti toli gražu ne vienintelė miesto finansinė problema. Nevisiškai sudarytas mokos fondas papildomo ugdymo įstaigoms finansuoti (prognozuojama, jog metų pabaigoje pritrūks apie 2 mln. litų), nerimą kelia kai kurių miesto gydymo įstaigų būklė, Savivaldybės kreditoriniai įsiskolinimai ir t. t.
Ne vieno politiko nuomone, net ir tuo atveju, jei biudžeto lėšos bus surenkamos taip pat sėkmingai kaip pirmuosius septynis metų mėnesius, viršplaninių lėšų visoms skylėms užkamšyti gali nepakakti.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą