„Respublika“ šiuo pasakojimu pradeda rašinių ciklą apie tai, kaip valstybės institucijos, pareigūnai sumala tuos, kurie drįsta pasisakyti prieš šalies valdžią.
Policiją valdė chaosas
Vilnietis, dabar jau 36 metų J.Tomaševskis žino: gali tapti gyvu, gerai apginkluotų policininkų taikiniu. O vėliau kone kaltinamuoju: kodėl buvai tokioje nesaugioje vietoje - prie Seimo? Kodėl nebėgai nuo tave saugoti turinčios policijos?
CHAOSAS. Per riaušes prie Seimo specialiųjų pajėgų policininkai tiesiai į žmones iš nedidelio atstumo galėjo pradėti šaudyti dėl baimės ar neprofesionalumo.
Žinią apie 2009 metų sausio 16-ąją prie Parlamento rengiamą nepatenkintųjų valdžios sprendimais protestą J.Tomaševskis išgirdo iš draugų - Gariūnų prekeivių. Jevgenijus ten prekiavo ilgus metus. Sunkus darbas, visada užimti savaitgaliai, karštis ir šaltis nuo pat saulėtekio vilniečiui įgriso ir jis ėmėsi sunkvežimio vairuotojo duonos.
„Paskambino draugai iš Gariūnų, sakė, kad eis protestuoti prie Seimo prieš kasos aparatų įvedimą turguje. Pasiūlė tiesiog pasimatyti, pasėdėti kavinėje, - „Respublikai“ pasakojo J.Tomaševskis. - Prie Parlamento atėjau apie 13 val. ir pamačiau, kad aikštėje tvyro absoliutus „bardakas“: minia šėlo, o policininkai nežinojo, kaip ją valdyti, viskas buvo chaotiška. Mačiau, kad yra ir chuliganų, kurie į pareigūnus mėto akmenis. Bet skydais, specialiais kostiumais apsišarvavusi policija net nebandė jų išgaudyti po vieną, tramdyti lazdomis. Jie tiesiog pradėjo į visus šaudyti. O šaudė chaotiškai, lyg pirmą kartą, išsigandę“.
J.Tomaševskis šiandien tiksliai prisimena tik laiką: 14 val. 11 min. Būtent tą akimirką jaunas vyras buvo įregistruotas ligoninėje Lazdynuose. Į ją jis buvo atvežtas perpildytu, policijos dujų perkoštu greitosios pagalbos automobiliu.
Jevgenijui teko sėdėti ant mašinos laiptelių, nes lovoje jau gulėjo vienas kruvinas pilietis, kiti, taip pat kraujuojantys, sėdėjo kas kur. Vilnietis taip pat tiksliai prisimena, kad mašinoje taip aitriai jautėsi dujos, kad vairuotojas net stabtelėjo po naujuoju Žvėryno tiltu - bent šiek tiek pravėdinti.
„Ligoninėje pirmiausia paėmė kraujo mėginius, o tai buvo itin svarbus įrodymas vėliau teisme, kad buvau visiškai blaivus, nors radijas plyšavo, kad riaušes sukėlė girti chuliganai, - prisiminė J.Tomaševskis. - Neneigiu, ten buvo ir tokių, bet vis tiek nepateisinu pareigūnų, kurie atvirai ir iš arti šaudė tiesiai į žmones.
Per mitingą stovėjau 3-4 eilėje, o kai pradėjo šaudyti, pirmosios eilės iškart pakriko ir aš atsidūriau tiesiai prieš pareigūnus su šautuvais. Jie nieko neperspėjo, jie tiesiog šaudė į mus! Į mane pirmiausia pataikė dvi kulkos. Į koją. Viena kalė į pilvą, bet toje vietoje, vidinėje kišenėje, buvo mobilusis telefonas. Kulka jį sudaužė. Kai pajutau skausmą, nusprendžiau iš aikštės bėgti, bet apėmė toks pyktis, kad atsisukau į šaudančius pareigūnus ir parodžiau iškeltą didįjį pirštą. Už tai iškart gavau guminę kulką tiesiai į galvą. Nukritau, į mane dar metė dujų granatą, ji atriedėjo iki pat veido. Gerai, kad šalia buvo draugai, pakėlė, nuvedė iki greitosios“.
Gresia visiškas apakimas
Ligoninėje atlikus pirmuosius tyrimus, gydytojas J.Tomaševskio paklausė, ar šis kadaise yra patyręs galvos traumų, nes kaktos srityje rentgenas parodė... svetimkūnį. Vėliau chirurgas iškrapštė įrodymą - metalinį guminės kulkos šratą. Jo smūgis buvo toks stiprus, kad negrįžtamai pažeidė svarbiausią dešinės akies nervą. Jevgenijus ir šiandien šia akimi nemato - tik šviesius didelius daiktus, kuriuos regi tarsi debesis.
Vieną operaciją sekė antra, vėliau - pusmetį trukęs ambulatorinis gydymas. Dešimt dienų jis negalėjo gyventi be itin stiprių skausmą malšinančių vaistų. Kas antrą dieną vilnietis privalėjo lankytis poliklinikoje, o kas ketvirtadienį važinėjo pas akių ligų specialistus Kaune. J.Tomaševskio darbdavys kartą pasakė atvirai: „Man reikia dirbančio vairuotojo“.
Per riaušes pusės regėjimo netekusiam vyrui iš pradžių buvo nustatytas 80 proc. nedarbingumas ir skirta 500 litų pašalpa. Gydytojai neleido jam kelti didesnio nei 15 kg svorio, ilgiau dirbti kompiuteriu, būti dulkėtoje patalpoje, prisakė vartoti ir lašus kraujo spaudimui akyje mažinti, o vaistai per mėnesį kainuoja apie 120 litų. Gydytojai perspėjo, kad nesilaikydamas nurodymų vyras gali ir visiškai apakti.
„Matydamas, kad dėl valstybės pareigūnų kaltės tapau nedarbingas, nusprendžiau valstybę paduoti į teismą ir pareikalavau 300 tūkst. litų kompensacijos. Žinojau, kad dėl gydytojų kaltės koją Klaipėdoje praradęs vyras prašė pusės milijono, tačiau prisiteisė gerokai mažiau, tad pagalvojau, kad mano prašoma suma yra adekvati patirtiems nuostoliams, - sakė J.Tomaševskis. - Kai pradėjau bylinėtis su valstybe, advokatas mane perspėjo, kad mane dabar spaus. Taip ir atsitiko - staiga tapau 80 proc. darbingas! Kai tai apskundžiau, be jokių tyrimų, paaiškinimų, o tik paštu buvau perspėtas, kad jau esu 100 proc. darbingas“.
Taip pusiau aklas žmogus prarado ir valstybės mokamą pašalpą. Tačiau savo ieškinio neatsiėmė. Valstybei visų instancijų teismuose, pasak J.Tomaševskio, atstovavo „Vidaus reikalų ministerijos įgalioti asmenys“.
„Tie žmonės taip stengėsi prieš mane laimėti, kad net tik pareigūnų naudojamų guminių kulkų metalinį šratą bandė paversti niekiniu įrodymu, teigė, kad tai manęs negalėjo sužeisti! - juokėsi J.Tomaševskis. - Tačiau teisme netrukus paaiškėjo dar įdomesnių dalykų. Pasirodo, guminės kulkos, kaip ir maisto produktai, turi savo galiojimo laiką. Tik penkeri metai, nes laikui bėgant guma kietėja ir tampa pavojinga, kaip akmuo. O per riaušes naudoti šoviniai buvo pirkti dar 1996 metais, tad jau 2001-aisiais turėjo būti sunaikinti.
Šiek tiek išmanau įstatymus, tad teisme stengiausi sužinoti, kas ir kieno įsakymu šaudė prie Seimo į žmones, į mane. Tuomet ir paaiškėjo, kad neramumams malšinti 2009-ųjų sausį policija buvo visiškai nepasirengusi, neturėjo jokio savo veiksmų plano. Viename posėdyje vieno dalinio vadovas sakė, kad šaudė ne jo vyrai, kitame kitas kalbėjo viską atvirkščiai. Jie net neigė mano parodymus, kad į mane šovė policininkas baltu šalmu. Tikino, kad tokių šalmų Lietuvos policija net neturi, nors jie yra.
Teisme aš stebėjau lygiai tokį patį mūsų policijos chaosą, koks buvo ir per tas riaušes. Vilniaus policijos vadai vertė kaltę Kaunui, kur dislokuoti Viešojo saugumo tarnybos pulkai, o kauniečiai - vilniečiams. Pagaliau išsiaiškinome - mane sušaudė tie, iš Viešojo saugumo“.
Nesaugu kalbėti garsiai
Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pernai paliko galioti kito teismo sprendimą - J.Tomaševskiui skirti dešimt kartų mažesnę kompensaciją - apie 31 tūkst. litų. Ją pervedė Teisingumo ministerija ir tuomet vyras suskaičiavo, kad iš jo vėl buvo pasityčiota: tik tiek už prarastą akį, kelerius metus be pajamų, nuolatines išlaidas vaistams.
Vilnietis bandė kabintis į gyvenimą, vėl dirbti vairuotoju-taksistu. Dieną sekėsi neblogai, tačiau vos sutemus, ypač riedant šlapiu asfaltu, jis visiškai nebematydavo net kelio juostų. Dabar jis verčiasi iš 350 litų pašalpos, gyvena kartu su pensininku tėvu. Neseniai abu vyrus vėl užklupo bėda - naktį užsidegė jų medinis namas Naujojoje Vilnioje. Padegėliai iki šiol gyvena tarp degėsių, nes remontuoti savo namų neturi už ką.
„Aš niekada nebuvau riaušininku, o tapau tarsi didžiausiu nusikaltėliu. Valstybė iš mokesčių mokėtojų mane padarė pašalpos gavėju, - guodėsi J.Tomaševskis. - Tačiau galutinai mane įskaudino tie Vidaus reikalų ministerijos įgalioti asmenys, kurie teismui siūlė mano elgesį mitinge vertinti kaip... pernelyg didelį neatsargumą. Esą aš turėjau bėgti iš mitingo, bet kėliau sau labai didelį pavojų. Ar eiti į mitingus mūsų šalyje jau yra gyvybiškai pavojinga? Koks gali ten tykoti pavojus, jei prie Seimo - tiek policijos? Ar aš negaliu būti saugus prie Lietuvos Parlamento viską stebint pareigūnų kariaunai?
Lietuvoje nesaugu tampa tik tam, kuris pakelia balsą prieš valdžią. Neseniai buvau viename mitinge prie Seimo. Tik šį kartą laikiausi labai atokiai nuo mitinguojančiųjų. Nes turime labai teisingą ir ypatingą demokratiją. Gali apie valdžią kalbėti, ką nori. Tik gausi guminę kulką į kaktą, liksi be akies“.
Naktinė reforma
Neramumai prie Seimo 2009 metų sausio 16-ąją įsiplieskė po gruodį įvykdytos vadinamosios naktinės mokesčių reformos. Jos metu pridėtinės vertės mokestis (PVM) padidintas nuo 18 proc. iki 19 proc. (vėliau dar didėjo iki 21 proc.), buvo panaikintos beveik visos PVM lengvatos.
Mokesčius „Sodrai“ įpareigoti mokėti kūrybiniai darbuotojai, gaunantys autorinius atlyginimus, taip pat ūkininkai ir sportininkai, o įmonių pelno mokestis padidintas nuo 15 proc. iki 20 proc.
Po reformos didėjo akcizai alkoholiui, tabakui, kurui, buvo nurėžti valstybės tarnautojų, mokytojų, bibliotekininkų atlyginimai, sumažintos senatvės pensijos, motinystės išmokos, vaiko pinigai, bedarbio pašalpos, o dirbantiems pensininkams senatvės pensijos sumažintos stipriau nei nedirbantiems. Teisėjų ir politikų atlyginimai sumažinti tik sąlyginai, nes vėliau jie „ataugo“ už lojalumą valstybės tarnybai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą