NATO nauda Klaipėdai: į saugesnį uostą atplaukia daugiau laivų

Sukaktis

Vakar Lietuvai minint pirmąsias įstojimo į NATO metines, uostamiestyje, kaip ir kituose šalies miestuose, buvo iškilmingai pakeltos Lietuvos Respublikos ir NATO vėliavos.

Ceremonijoje dalyvavęs Karinių jūrų pajėgų (KJP) štabo viršininkas Olegas Mariničius pastebėjo, kad šaliai įstojus į NATO pasikeitė ir KJP uždaviniai.

"Mūsų užduotys pasikeitė - nuo teritorinės gynybos mes perėjome prie tarptautinių misijų vykdymo. Buvimas NATO iš mūsų reikalauja kitokių pastangų ir pasirengimo, tačiau visada esame pasitempę", - sakė O. Mariničius.

Vėliavų pakėlimo ceremoniją stebėjusio Klaipėdos miesto mero pavaduotojo Vidmanto Plečkaičio teigimu, narystė NATO visai šaliai reiškia ne tik saugumą, bet ir ekonomikos kilimą.

"Galbūt kiekvienas žmogus to ir nejaučia, bet saugumas yra. Tai matyti jau vien dėl to, kad vis daugiau atplaukia kruizinių laivų. Jų pagausėjimą, be kita ko, lėmė ir saugumo faktorius", - iš uostamiesčio pozicijų narystę Aljanse vertino V. Plečkaitis.

Vakar vidurdienį Lietuvos Respublikos ir NATO vėliavos turėjo būti keliamos visų šalies miestų savivaldybėse ir Lietuvos kariuomenės daliniuose. Taip pat pirmųjų metinių proga Seimas surengė iškilmingą posėdį, o Parlamento galerijoje atidaryta fotografijų paroda NATO tema.

"Pirmieji narystės metai akivaizdžiai įrodė, kad Lietuva, ir ypač jos karinės pajėgos, buvo tinkamai tam pasiruošusios ir dabar, kartu su kitomis NATO narėmis, prisiima kolektyvinę atsakomybę ginti sąjunginių valstybių suverenitetą, demokratiją ir užtikrinti žmonių saugumą", - pranešime spaudai teigė krašto apsaugos ministras Gediminas Kirkilas.

Anot ministro, narystė šioje kolektyvinės gynybos organizacijoje Lietuvai suteikė naujų saugumo garantijų, įgyti net 25 patikimi sąjungininkai.

Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Slovakija, Slovėnija ir Rumunija NATO narėmis tapo 2004 metų kovo 29 dieną. Pernai kovo 10 d. Seimas ratifikavo Vašingtono sutartį, o kovo 29 d. Ministras Pirmininkas Algirdas Brazauskas, lankydamasis Vašingtone, kartu su Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos Slovakijos ir Slovėnijos premjerais įteikė JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus. Šią dieną Lietuva ir tapo visateise NATO nare, o jos vėliava prie NATO būstinės Briuselyje buvo iškelta praėjusių metų balandžio 2 d.

Nuo pirmosios narystės Aljanse dienos Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę ėmė patruliuoti NATO senbuvių naikintuvai. Oro policijos misijoje Baltijos šalyse jau dalyvavo belgų, danų ir britų kariai. Misiją šiuo metu vykdo Norvegijos karališkųjų oro pajėgų kariai. Nuo balandžio mėnesio juos keis olandai.

NATO greitojo reagavimo pajėgose nuo šių metų pradžios pusmečio budėjimą jau pradėjo Lietuvos kariuomenės logistikos (vandens valymo) vienetas. Šį vienetą sudaro vandenvalos įrenginys ir dešimt jį aptarnaujančių karių.

NATO greitojo reagavimo pajėgos yra skirtos plačiam veiksmų spektrui - nuo taikos palaikymo iki didelio intensyvumo kovinių operacijų.

Krašto apsaugos ministerijos teigimu, atsižvelgiant į pasikeitusią saugumo aplinką bei naujus saugumo iššūkius, Lietuva kuria tokias pajėgas, kurios galėtų greitai reaguoti į grėsmes šiandien ir ateityje, būtų gerai parengtos ir apginkluotos, mobilios ir gebančios išsilaikyti bei dalyvauti plataus spektro tarptautinėse operacijose. Siekiama, kad iki 2014 metų dešimtadalis Lietuvos sausumos pajėgumų galėtų nuolat išsilaikyti tarptautinėse operacijose, o pusė šių pajėgų būtų pasiruošusios būti dislokuotos už šalies ribų.

Lietuvos kariuomenės reformą ir jau pasiektus plėtros rezultatus teigiamai vertina ir NATO ekspertai. Jų teigimu, Lietuvos krašto apsaugos sistema planuojama efektyviai ir jau pasiekta žymi pažanga reformuojant kariuomenę. NATO ekspertai teigiamai vertina Lietuvos kariuomenės pasirengimą veikti kartu su Aljanso karinėmis pajėgomis.

Šiuo metu tarptautinėse misijose Irake, Afganistane, Kosove, Bosnijoje ir Hercegovinoje, Gruzijoje dalyvauja maždaug 260 Lietuvos karių.

Giedrė NORVILAITĖ