NATO pajėgų integravimo vienetais vadinamos vadavietės Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje oficialiai buvo aktyvuotos antradienį.
Kiekviename iš šešių štabų dirbs maždaug po 40 karininkų. Šie NATO vadovavimo struktūros elementai sukurti, siekiant geriau pasirengti priimti NATO itin aukštos parengties pajėgas ir koordinuoti tarptautines pratybas.
„Tai yra atsakas į Rusijos agresiją Pietryčių Ukrainoje, pasikeitusią saugumo situaciją. Lietuvoje ir dar penkiose Aljanso valstybėse aktyvuoti NATO tarptautinio štabai tai yra NATO veiksmų plano dalis, kuris yra didžiausias kolektyvinės gynybos sustiprinimas nuo Šaltojo karo pabaigos“, - Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjeras Algirdas Butkevičius.
Tuo metu Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ketvirtadienį paskelbtame interviu lrt.lt sakė, kad atidaromas štabas yra „tik vienas iš elementų visoje veiksmų grandinėje“, kuris, prireikus, padės reaguoti NATO pajėgoms „kelių valandų tikslumu“.
„Žaisdama savo propagandinius žaidimus, Rusija dažniausiai perdeda tai, kas pas mus vyksta. Juk tai, ką mes darome, neturi nieko bendro su agresija. Darome tik tai, kas garantuotų mūsų teritorijos ir piliečių saugumą. Rusija dažniausiai reaguoja, kai mes nieko neveikiame. Atidarydama savo štabus Rytų Europos šalyse, NATO nuosekliai ir aiškiai parodo, jog rimtai rūpinasi savo saugumu“, - sakė L.Linkevičius, paklaustas apie galimą Rusijos reakciją į NATO veiksmus.
Štabui Vilniuje vadovauja Danijos kariuomenės pulkininkas Jakobas Sogardas Larsenas, jame dirbs karininkai iš daugiau nei dešimties NATO šalių, daugiausia atstovų delegavo Vokietija, Kanada ir Lenkija. Planuojama, kad visi karininkai atvyks iki metų pabaigos.
Po oficialaus atidarymo Jungtiniame Lietuvos kariuomenės štabe įvyks prezidentės Dalios Grybauskaitės ir NATO generalinio sekretoriaus spaudos konferencija.
Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo regioną ir prasidėjus neramumams Ukrainos Rytuose, NATO sustiprino pratybas Baltijos jūros regione, patruliavimą ore ir jūroje, o Jungtinės Valstijos pažadėjo dislokuoti sunkiąją ginkluotę.
Baltijos šalys ir Lenkija taip pat prašo regione įsteigti nuolatinius karinius vienetus, tačiau kai kurie sąjungininkai Europoje teigia, kad tai gali pažeisti 1997 metų susitarimą su Maskva ir dar padidinti įtampą regione. Šiuo metu Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje yra dislokuota po kuopą JAV karių.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą